Kuo gyvena automobilių fotografai, kaip jam sekėsi įamžinti „Oracle Red Bull Racing“ bolidą, ir kodėl kartą jį bandė supakuoti policija – atsakymus į šiuos ir daugiau klausimų rasite šiame interviu.
– Automobilių fotografija skamba kaip pakankamai nišinė ir netgi lengvai egzotinė kryptis. Kaip tapai automobilių fotografu?
– Lietuvoje tai yra tikrai nišinė ir egzotinė kryptis, nes automobilių fotografų, kurie juos fotografuotų visą sezoną, galima suskaičiuoti tikriausiai ant vienos rankos pirštų. Mano susidomėjimas automobiliais ir automobilių fotografija prasidėjo 2013 metų vasarą Švedijoje.
Besilankydamas ten pastebėjau, kad kiekvieną savaitę šalia namų, Löddeköpinge miestelyje, vyksta automobilių suvažiavimai, kurių metu savininkai pasidalina savo patirtimi su bendraminčiais, atsigeria kavos ir kartu pasivažinėja. Stengiausi nepraleisti renginių, pradėjau domėtis daugiau, o artėjant laikui grįžti į Lietuvą kibau į automobilių paiešką fotosesijoms. Grįžus į Lietuvą pavyko suplanuoti žiedynėms lenktynėms paruošto „Subaru Impreza WRX Sti“ fotosesiją – tai mane dar labiau paskatino domėtis šios srities fotografija.
– Kuo automobilių fotografija labiausiai skiriasi nuo kitų fotografijos žanrų? Ar yra dalykų, kuriuos reikia daryti visiškai kitaip?
– Automobilio fotografavimas – tinkamas objekto komponavimas įvairioje aplinkoje. Automobilis turi tik vieną emociją, mes negalime jo priversti šypsotis arba būti rimtu, tad prieš fotosesiją reikia gerai įvertinti vietą, šviesą, kurioje pavyktų perteikti automobilio charakterį. Kartais renkuosi absoliučiai kontrastingas aplinkas automobilių charakterių atskleidimui. Viskas priklauso nuo fotosesijos idėjos.
– Kokia yra tavo įranga, su kuria darai nuotraukas? Kiek lemia įranga, o kiek įgūdžiai?
– Šiuo metu naudoju „Sony A7iii“ sisteminį fotoaparatą ir naudoju vienintelį objektyvą – „Sony FE 24-70mm F2.8 GM“. Kartais kolegoms kyla klausimas, kodėl aš naudoju tik vieną objektyvą. Paprasčiausiai atradau tai, kas mano fotografijos stiliui labiausiai tinka ir fotografuodamas su šiuo objektyvu jaučiuosi komfortiškai.
– Ar galima padaryti kokybiškas ir meniškai vertingas nuotraukas su šiuolaikiniais telefonais? Ar pats esi fotografavęs profesionaliai su telefonu?
– Aš manau, kad kūrybingas ir telefono kameros parametrus išmanantis žmogus tikrai gali sukurti išskirtines fotografijas. Aš pats fotografuoti profesionaliai su telefonu vengiu, nes ganėtinai daug laiko praleidžiu su fotoaparatu, tad papildomai laiko skirti fotografavimui telefonu nėra tikslo.
– Kaip parenki automobilio ir lokacijos koordinates? Ar ieškai tiesiog derančios estetikos, ar ir gilesnių turinio reikšmių bei simbolikos?
– Pirmiausiai išklausau klientų, kas jiems patinka ir stengiuosi įsigilinti, kokia vizija buvo prieš perkant automobilį, pavyzdžiui, ar įsivaizdavo, kur važiuos su juo arba kur jis stovės. Taip pat paskutiniu metu vis dažniau gimsta idėjos išskirtinėms fotosesijoms, tad dalinuosi savo kūrybiškumu su klientais. Žinoma, fotosesijos, kurioms reikia derančios estetikos yra neišvengiamos.
– Kokie įspūdžiai pabaigus fotografuoti ORACLE RED BULL RACING komandos formulę? Ar tai buvo kažkas ypatingo tavo gyvenime, ar tiesiog dar viena fotosesija?
– Pirma mintis – pati įsimintiniausia fotosesija per 10 metų. Aš manau, kad Lietuvos gatvėse fotografuoti formulę yra didelis įvykis ne tik man, bet ir daugeliui automanų iš Lietuvos. To dar nebuvo, kad kas nors fotografuotų pajėgiausią formulę Lietuvoje, labiausiai atpažįstamose Vilniaus vietose.
Retai būna, kad jausčiau vidinį jaudulį prieš fotosesiją, tad iš vakaro pergyvenau, ar viskas pasiseks, ar bus viskas pagal planą. Tik nerealios komandos dėka turime gerą rezultatą. Esu labai dėkingas visai „Red Bull Lietuva“ komandai, Vytautui Dranginiui bei Armandui Kneziui už pagalbą fotosesijos metu. Aš manau, kad padarėme daugiau nei tikėjomės.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo, maniau, kad teks susidurti – tai didelis formule susidomėjusių žmonių srautas ir sunkumai bandant juos suvaldyti, kad nepatektų į kadrus. Tačiau viskas baigėsi gerai.
– Ar automobilius fotografuoji Lietuvoje ar ir užsienyje? Kokios buvo įsimintiniausios fotosesijos tavo gyvenime?
– Automobilius fotografuoju ne tik Lietuvoje, tai teko daryti jau 14 valstybių, pavyzdžiui, Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Monake. Niekada nepamiršiu savo pirmos fotosesijos Grosgloknerio Alpių kalnų kelyje, Austrijoje. Kalnuose oras keičiasi labai greitai, taip nutiko, kad su BMW M6 patekome į sniego audrą ir fotografavome ekstremaliomis sąlygomis.
Nepamirštamos ir pirmosios fotosesijos išskirtiniame Monake, mieste, kurio kiekvienas kampelis, atrodo, yra tinkamas nuotraukoms. Išskirtines fotosesijas darau ir Lietuvoje. Viena iš jų buvo Dubingių žirgyne, ten fotografavome „Ferrari F8 Tributo“ kartu su žirgu, stojančiu piestu – juk būtent taip ir atrodo Ferrari ženklas. Fotosesije iššūkių netrūko, bet idėją pavyko įgyvendinti puikiai.
– Ar esi turėjęs kokių ekstravagantiškų klientų ir kaip sekėsi su jais dirbti? Gal yra kokių smagių istorijų?
– Kiekvienas mano klientas nori išskirtinės vietos, kurias ne visada būna paprasta gauti ir fotografijų, kurių nėra matę pas mane portfolio. Viena iš į iššūkį panašių fotosesijų buvo Londone, kuomet sugalvojau, kad reikėtų anksti ryte, saulei tekant, fotografuoti „Nissan R33 GTT“ su nindzės personažu, kuris rankose laikytų katana tipo kardą.
Fotosesijos vietai pasirinkau daugiaaukštę stovėjimo aikštelę netoli Londono centro, o kaip žinia Londonas yra labai jautrus teroristinių išpuolių tema. Kadangi žaislinio katana kardo mums nepavyko gauti, nusprendėme naudoti tikrą.
Fotosesija praėjo sklandžiai, jau turėjome norimą rezultatą, nusileidome nuo aikštelės stogo. Aplinkoje vien ofisinės patalpos – tad prie jų nusifotografavau dar kelias nuotraukas su automobiliu ir nindze atsiminimui... Tik staiga link mūsų pasuka automobilis su 3 pareigūnais. Viskas vyko taip greit, kad po kelių akimirkų į mus buvo nutaikyti policijos pareigūnų ginklai.
Jų paliepimu viską, ką turėjome rankose, turėjome padėti ant žemės, o pačias rankas iškelti į orą. Buvome nuodugniai patikrinti, patikrintas automobilis ir mūsų dokumentai policijos duomenų bazėje.
Įtampai nuslūgus ir mums įrodžius, kad mes darėme reklamines nuotraukas įmonei, jie mus nuramino, kad mums pasisekė, kad atvyko jie, o ne greitojo reagavimo būrys. Viskas gerai, kas gerai baigėsi, bet tai mums buvo dar viena pamoka, kad visada reikia įvertinti aplinkybes ir galimas pasekmes. Dabar tai tik viena iš juoką keliančių akimirkų.
– Ką patartum visiems, siekiantiems tapti profesionaliais fotografais, ypač tiems, kurie siekia pasukti tuo pačiu keliu kaip ir tu?
– Būti užsispyrusiais ir aiškiai žinoti savo tikslą. Yra buvę daug kartų, kai kažkas nepavykdavo iš pirmo, antro ar trečio karto, bet tik nuolatinis bandymas bei užsispyrimas leido pasiekti apčiuopiamus rezultatus. Net ir šiuo metu siekiu išsikeltų tikslų, kurie iš pirmo karto yra neįgyvendinami, bet tai nėra priežastis nuleisti rankas ir sustoti.
