Automobilių gamintojai į paspirtukus žiūri tikrai ne be reikalo. Net jei ateitis priklauso elektromobiliams, jie negalės atvykti iki jūsų kelionės tikslo – visada lieka keli šimtai metrų ar net kilometrų. Automobilio statymas miesto centre yra brangus malonumas, o dyzeliniai automobiliai ten greitai gali būti ir nebeįleidžiami. Taigi, atvykę iki patogios stovėjimo aikštelės savo kelionę galėtumėte užbaigti elekriniu paspirtuku – tai būtų pigus, patogus ir greitas būdas nukeliauti paskutinį ar pirmąjį kilometrą.
SEAT savo paspirtuko gamybą patikėjo partneriams iš „Segway“, „Ford“ įsigijo elektriniais paspirtukais besiverčiančią kompaniją. Gali būti, kad ateityje auomobilių bagažinėse atsiras ir specialus skyrelis, kur tokią transporto priemonę bus galima patalpinti. Jei tai bus elektromobilis, galbūt paspirtukas ten ir bus įkraunamas. Tegul ir ne standartinės įrangos dalis, bet toks kelionės būdas turėtų būti populiarus. Ypač tarp elektromobilių gamintojų.
Tačiau „Tesla“ elektrinių paspirtukų negamins ir nepardavinės. Skamba kiek keistai – kam atsisakyti tokios galimybės? Kita vertus, juk tam yra priežasčių.
Visų pirma, „Tesla“ negamina miesto automobilių. Aišku, elektromobiliai puikiai tinka miestų gyventojams, tačiau tai nėra griežtai miesto automobiliai, todėl paskutinis kilometras jiems nėra tokia aktuali problema. Dar daugiau – nepamirškite, kad daug kur elektromobiliai parkuojasi nemokamai, o ir dyzelinių automobilių draudimai jiems nėra svarbūs.
Antra, Elonas Muskas turi kategorišką nuomonę apie elektrinius paspirtukus – jis mano, kad jiems trūksta orumo. Interviu su „Recode“ Muskas užsiminė, kad kai kurie „Tesla“ darbuotojai norėjo sukuri elektrinį paspirtuką ir jis atsakė neigiamai, nes žmonės ant jų atrodo nekaip. „Recode“ redaktorė Kara Swisher nesutiko – „Manau, kad atrodau fantastiškai“. Swisher patikino, kad elektriniu paspirtuku važinėja nuolat ir atrodo puikiai, tačiau Muskas šaltakraujiškai nesutiko – „tai – iliuzija“.
Elektriniai paspirtukai per pastaruosius metus susilaukė didžiulio populiarumo, tačiau kartu – ir kritikos. Kai kuriems žmonėms nepatinka, kad jie dideliu greičiu nardo tarp pėsčiųjų, o ir incidentų jau yra buvę. Įstatymų leidėjai taip pat nėra užtikrinti, kokio reglamentavimo paspirtukams gali reikėti – gal jų vairuotojams reikėtų uždėti šalmus? Gal neleisti važinėti šaligatviais? Koks turėtų būti amžiaus apribojimas? Dėl to kol kas nesutariama.
