Nežino apie tenkančias pareigas
Automobilių importas į Lietuvą gali būti pelningas, todėl juo susidomėję nemažai lietuvių. Tačiau R.Zdanevičienė pastebi, kad vykdydami tokią veiklą importuotojai ne iki galo įsigilina į visus niuansus. Pasitaiko atvejų, kai jie tiesiog nežino arba ignoruoja faktą apie jiems suteikiamą statusą, su kuriuo kartu ant pečių gula ir tam tikri papildomi reikalavimai.
Anot AGIA direktorės, šalies įstatymai aiškiai nurodo, kad transporto priemonių importuotojais laikomi visi teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą asmenys, kurie transporto priemones į šalį importuoja siekiant jas parduoti. Negana to, analogiškas statusas suteikiamas ir tiems, kurie galbūt nesiekia pasipelnyti bei per vienerių metų laikotarpį savo reikmėms įsiveža daugiau nei penkias transporto priemones.
„Analizuodami situaciją Lietuvoje pastebime, kad minėtos tvarkos kartais nepaiso ne tik smulkūs, tačiau ir stambūs importuotojai. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir šiuo atveju visiems be išlygų privaloma laikytis Lietuvoje priimtų įstatymų bei priskiriamų atsakomybių“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Už pareigų neatlikimą – solidžios baudos
Transporto priemonių importuotojams tenkančios pareigos reglamentuotos Atliekų tvarkymo įstatyme. AGIA vadovės teigimu, importuotojai įstatymo yra įpareigoti vykdyti bei finansuoti naudojimui netinkamų transporto priemonių sutvarkymą. Kartu jiems privaloma iš gyventojų nemokamai priimti pasenusius ir neeksploatuojamus automobilius, garantuojant jų utilizavimą pagal visus reikalavimus.
„Visų pirma, transporto priemonių importuotojai, pradėję savo veiklą, per tris mėnesius privalo užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų registre. Antra, jie turi vesti transporto priemonių apskaitą ir teikti ataskaitas. Trečia, jie privalo organizuoti naudojimui netinkamų automobilių surinkimą ir tvarkymą, nemokamai priimti pasenusias transporto priemones iš gyventojų. Kad galėtų išpildyti šį reikalavimą, importuotojui reikia savo apskrityje įsteigti bent vieną tokį surinkimo tašką“, – aiškino R.Zdanevičienė.
Anot asociacijos vadovės, tokiu būdu valstybė siekia apsidrausti nuo aplinkos taršos, potencialios grėsmės žmonių sveikatai ir be reikalo užgrūstų kiemų. Šias bėdas neretai sukelia būtent naudoti netinkami automobiliai. Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK), vengiant minėtų prievolių, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymas ir nedalyvavimas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.
Galima kooperuotis
Įstatymas taip pat numato, kad importuotojai privalo savo lėšomis šviesti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais. Tiesa, kad visų reikalavimų našta nebūtų per sunki, importuotojams pateikiama alternatyvų.
Kaip pasakojo AGIA direktorė, automobilių importuotojai gali vienytis ir reikalavimus įgyvendinti susikooperavę ar patikėdami viso to realizaciją licencijas turinčioms organizacijoms. Anot R.Zdanevičienės, nemažai daliai importuotojų Lietuvoje toks modelis yra priimtinesnis dėl mažesnių kaštų.
„Iš tiesų ne visi importuotojai gali sau leisti skirti pakankamai lėšų edukacijai, neeksploatuojamų transporto priemonių taškų įkūrimui ir tokių automobilių sutvarkymui pagal įteisintus reikalavimus. Tad siekiant mažesnių išlaidų galima minėtas prievoles patikėti licencijuotiems subjektams“, – dėstė asociacijos vadovė.
Šiemet į asociaciją kreipėsi dvigubai daugiau automobilių importuotojų, kurie per ją galėtų vykdyti savo prievoles. „Manome, kad tokias tendencijas galėjo padiktuoti GPAIS sistema. Kaip žinia, nuo šių metų pradžios su atliekomis susiję subjektai privalo teikti veiklos ataskaitas per vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą“, – sakė R.Zdanevičienė.
