Ir nors apie šiuolaikinius superautomobilius žinome beveik viską, ar galėtumėte greitai pasakyti, kuris automobilis šį vardą užsitarnavo pirmasis?
Šioje straipsnių serijoje ieškome įvairių automobilių tipų šaknų, todėl šįkart pabandysime surasti pirmąjį tikrą superautomobilį. Užduotis nėra lengva, nes visuotinai priimtino superautomobilio apibrėžimo nėra iki šiol.
Taip pat skaitykite: Automobilių istorija: 1. Limuzinai – nykstanti rūšis
Bėdos dėl „superautomobilio“ sąvokos
Apie išskirtinių automobilių istoriją žinome beveik viską. Todėl gali pasirodyti, kad surasti pirmąjį tikrą superautomobilį yra neįtikėtinai lengva. Bet kas yra superautomobilis? Kokius minimalius kriterijus mašina turi atitikti, kad ją būtų galima vadinti superautomobiliu?
Šiais laikais priimta superautomobiliais vadinti sportines mašinas su varikliu viduryje. Jos turi būti labai greitos ir agresyvios savo charakteriu. Prie šio apibūdinimo dar galima pridėti ir tai, kad jos turi būti labai stilingos, brangios ir nepraktiškos – vairavimo malonumas yra laikomas svarbesniu nei bagažinės dydis ar degalų sąnaudos. Šiais laikais tai yra visuotinai priimtinas apibrėžimas, tačiau jis turi trūkumų.
Naujasis „Ferrari 812Superfast“ pagal šį apibrėžimą nėra laikomas superautomobiliu, nors yra neįtikėtinai greitas, pašėlęs ir nepraktiškas. „Porsche 911 Turbo S“ taip pat nebūtų priskirtas tai pačiai kategorijai kaip „McLaren 720S“ ar „Ferrari 488GTB“. Bet ar variklio vieta automobilio bazėje gali apspręsti tai superautomobilis ar ne?
Veltis į šiuos nuobodžius ginčus neverta, tačiau juos reikia turėti omenyje, ieškant pirmojo superautomobilio. Pagal šį konservatyvųjį apibrėžimą pirmuoju superautomobiliu reikėtų laikyti „Lamborghini Miura“.
„Lamborghini Miura“ savo neįtikėtinu dizainu ir techniniais sprendimais sukrėtė pasaulį, kuomet buvo pristatyta 1966 m. Tai buvo pirmasis masinės gamybos automobilis su varikliu viduryje – būtent tokie ir yra šiuolaikiniai automobiliai. „Miura“ turėjo 350 AG V12 variklį, kurio konfigūracija buvo iš dalies pasiskolinta iš „Mini“ automobilių. Jei pirmojo superautomobilio ieškotumėte internete, tai greičiausiai surastumėte būtent „Lamborghini Miura“, nes šis automobilis buvo sukurtas tik dėl stiliaus, aistros vairuoti ir išskirtinumo. Jis net nesivaikė greičio rekordų ir lenktynėse nedalyvavo.
Tačiau jei atsiribotume nuo nuostatos, kad superautomobilio variklis privalo būti viduryje, pirmojo superautomobilio karūną tektų patikėti kam nors kitam. Daugybė automobilių istorikų ir mėgėjų mano, kad tikrasis pirmas superautomobilis buvo 1954-aisiais pasirodęs „Mercedes-Benz 300SL“. Tai – garsusis sportinis automobilis su „gullwing“ tipo durelėmis, 3 litrų 6 cilindrų varikliu, išvystančiu daugiau nei 200 AG (kuris, beje, turėjo ir savo laikmetį gerokai aplenkusią tiesioginio įpurškimo sistemą), ir vyresniuoju broliu „300SLR“ lenktynių trasose. Tai buvo automobilis, skirtas patraukti dėmesį ir pasirodyti – beveik tobulai atitiko superautomobilo apibūdinimą. „Mercedes-Benz 300SL“ kainavo beveik tiek, kiek geras namas, ir buvo dievinamas iš pat pradžių. Dabar tai vienas iš labiausiai kolekcionierių vertinamų senų „Mercedes-Benz“ automobilių.
Tuo tarpu amerikiečiai anksčiau superautomobiliais vadino savo įperkamus, galingus ir stilingus automobilius su V8 varikliais, kurie savo galimybes demonstruodavo tik traukos lenktynėse. Vienas pirmųjų amerikietiškų superautomobilių buvo 1957-ųjų „Rambler Rebel“ sedanas su V8 varikliu. Jis nieko bendro neturi su dabartiniais superautomobiliais – buvo pakankamai pigus, turėjo keturias dureles ir nebuvo prabangus. Ir atrodė kaip paprastas, niekuo neišsiskiriantis sedanas, išskyrus tai, kad tarp priekinių ir galinių durelių neturėjo statramsčio. Superautomobiliu jis vadintas tik dėl garsiai riaumojančio variklio.
Ir šiandien nesutariama, kas turėtų būti laikoma superautomobiliu. Jei panaršytumėte superautomobiliams skirtus forumus ir naujienų tinklapius, rastumėte informacijos ir apie „Aston Martin“, ir apie „Porsche 911“, ir apie „Nissan GTR“, ir kitus automobilius, kurių net jų gamintojai nevadina superautomobiliais. Tai – tik žodžiai. Kita vertus, koks automobilis šiuo žodžiu buvo pavadintas pirmas?
Kuris automobilis buvo pirmasis pavadintas superautomobiliu?
Taigi, superautomobiliai neturi konkretaus apibrėžimo. Skirtinguose automobilių kultūrose šis terminas naudojamas apibūdinti skirtingo charakterio automobilius. „Lamborghini Miura“ šiandien dažnai laikoma pirmuoju superautomobiliu dėl to, kad ji atitinka šiandieninį šios sąvokos apibrėžimą ir padėjo išpopuliarinti šį žodį. Tačiau iš tikrųjų jis yra kur kas senesnis nei „Lamborghini“ ar „Ferrari“ kompanijos.
Manoma, kad žodis „superautomobilis“ pirmą kartą pavartotas 1920 metais. Bent jau taip manoma – ankstesni šio žodžio pavartojimo atvejai greičiausiai neišliko. Superautomobiliu pramintas „Ensign 6“. Skaičius automobilio pavadinime nurodė cilindrų skaičių – variklis buvo gana didelis (tūris beveik siekė 7 litrus), tačiau šių laikų mastais galios išvystė nedaug – vos 38,4 AG. „Ensign 6“ buvo didelis keturių vietų sedanas su atvira kabina, neturintis jokių pretenzijų į sportiškumą. Tai tebuvo aukštos klasės transporto priemonė.
„Ensign 6“ superautomobiliu pramintas siekiant pabrėžti, kad šis automobilis yra geresnis už kitus – tai tebuvo rinkodaros triukas. Deja, regis, jis kompanijos neišgelbėjo. „Ensign 6“ buvo gaminamas vos porą metų – 1922 metais „Ensign“ vardas dingo iš automobilių pasaulio žemėlapio.
Vėliau superautomobiliais imta vadinti futuristų fantazijos vaisius – ateities automobilius. Buvo teigiama, kad ateityje žmonės važinės ne paprastomis mašinomis, o superautomobiliais, kurie, žinoma, atliks ne tik transporto priemonės funkciją, bet ir taps komunikacijų ir pramogų centrais. Kai kurie kiti elementai taip pat buvo gana tiksliai nuspėti – buvo manoma, kad ateityje automobiliai naudos pažangias automatines pavarų dėžes ir turės žemą platformą, kuri juos padarys patvaresnius ir saugesnius.
Superautomobilio sąvoka buvo epizodiškai vartojama pagirti kokius nors automobilių konstruktorių sprendimus, tačiau konkretaus apibrėžimo ji neturėjo. Tai buvo tarsi komplimentas gerai mašinai. Taip buvo tol, kol pasirodė „Lamborghini Miura“.
Suskaičiuoti šio automobilio pasiekimus yra sunku. Pasaulį sužavėjo „Lamborghini Miura“ forma ir viduryje sumontuotas V12 variklis. Anksčiau ši konfigūracija buvo epizodiškai matoma įvairiuose lenktyniniuose automobiliuose, tačiau buvo manoma, kad ji nėra praktiška gatvėmis važiuojantiems sportiniams automobiliams. „Miura“ pasižymėjo grakščiomis kėbulo linijomis su labai žemu stogu. Tai buvo labai nepraktiškas automobilis, tačiau jau vien dėl išvaizdos jo norėjo visi.
„Lamborghini Miura“ buvo tikras superautomobilis, turintis visus su jais susijusius trūkumus. Viduryje sumontuotas variklis atrodo tikrai puiki idėja, tačiau „Miura“ po savimi dažnai palikdavo tepalo dėmę. Tepalas ir variklyje nebuvo labai veiksmingas, nes variklis ir pavarų dėžė juo dalijosi. Ši sistema buvo pasiskolinta iš klasikinių „Mini“, tačiau ji visada turėjo stiprių trūkumų. Visų pirma, staigaus posūkio metu pavarų dėžė galėjo būti visiškai netepama. Antra, laikui bėgant vienas į kitą besitrinantys transmisijos krumpliaračiai užteršdavo tepalą mikroskopinėmis metalo dalelėmis, kurios vėliau patekdavo į variklį.
„Lamborghini Miura“ buvo nepatogi, joje trūko komforto įrangos, o variklis perkaisdavo net ir vėsią dieną. Žinoma, viduryje sumontuota jėgainė automobiliui suteikė tobulą svorio pasiskirstymą tarp ašių, tačiau tai svarbu tik greitai įveikiant posūkius ir pajudant iš vietos. Prastos aerodinaminės savybės lėmė, kad pasiekus tam tikrą greitį „Miura“ nosis pradėdavo kilti į viršų. Automobilis pasidarydavo labai prastai valdomas – priekiniai ratai neturėjo reikiamo sukibimo.
Tačiau būtent dėl to „Lamborghini Miura“ ir buvo tikras superautomobilis – visi žinojo apie jos minusus, tačiau vis tiek norėjo labiau nei kito oro gurkšnio. O ko nori šiuolaikiniai automobilių pasaulio svajotojai?
Įdomiausi šiuolaikiniai superautomobiliai
Prieš atsakant į šį klausimą būtina pasakyti, kad šiais laikais reikalai su superautomobilio sąvoka yra kiek paprastesni, nes sutariama bent jau dėl esminių elementų. Tačiau šalia atsirado ir dar viena automobilių klasė – hiperautomobiliai. Jiems priklauso „Bugatti Chiron“, „Koenigsegg Agera“ ir „Regera“, „Porsche 918 Spider“, „Ferrari LaFerrari“, „Pagani Huayra“, „Mclaren P1“. Jie pasižymi tuo, kad kainuoja milijonines sumas ir nėra gaminami masiškai – šių automobilių skaičius ribotas, o pirkėjai dažnai yra kruopščiai atrenkami. Todėl čia apžvelgsime tik kiek pigesnius, masiškai gaminamus superautomobilius.
Šį skyrelį būtina pradėti nuo „Ferrari“ modelio. Šiuo metu „Ferrari“ gamina vieną labai įdomų superautomobilį – 488GTB. Jis yra varomas 3,9 l V8 varikliu su dviem turbokompresoriais, išvystančiu apie 661 AG. Akivaizdu, kad didelis dėmesys kuriant šį superautomobilį buvo skiriamas jo aerodinaminėms savybėms, tačiau ir atrodo jis tikrai ne prastai. Iki 100 km/h 488GTB įsibėgėja per maždaug 3 sekundes, o iki 200 km/h – per 8,3 s. „Ferrari“ visada siekia, kad kompanijos superautomobiliai būtų glaudžiai susiję su lenktynių bolidais. „Formulės 1“ sugrįžimas prie variklių su turbokompresoriais paskatino atmosferinio variklio atsisakymą, nors tam didelę įtaką turėjo ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai.
Tie, kurie itališkos aistros automobiliuose neieško, mieliau rinksis naują „McLaren 720S“. Tai – žymiai brangesnis superautomobilis, gaminamas atgimusioje legendinėje „McLaren“ kompanijoje. Iš tikrųjų, sunku nesistebėti, kad „McLaren“ po prisikėlimo 2009 metais (pirmieji MP4-12C iš gamyklos išriedėjo tik 2011 metų viduryje) pasiekė tiek daug per tokį trumpą laiką. Dabar šio prekės ženklo gama dalijama į tris dalis: „Sports series“, „Super Series“ ir „Ultimate Series“. Pirmųjų dviejų serijų automobilius galima laikyti superautomobiliais, tačiau būtent „McLaren 720S“ yra karščiausia „Super Series“ naujiena.
720S yra varomas 4 litrų V8 varikliu su dviem turbokompresoriais. Jis išvysto apie 710 AG, kurių pakaks trasoje įrodyti pranašumą prieš 488GTB. Tiesa, manoma, kad „McLaren“ automobilis bus apie 100 tūkst. eurų brangesnis nei „Ferrari“ pasiūlymas.
Jei renkantis superautomobilį norite sutaupyti, reikėtų užmesti akį į „Audi R8“. Nesižavėti šiuo automobiliu neįmanoma, nes jis ne tik pigesnis nei kitos jau paminėtos mašinos, bet turi ir didžiausią variklį. 5,2 l V10 atmosferinis variklis savo 602 AG perduoda visiems keturiems ratams. R8 yra kiek lėtesnis nei konkurentai iš „McLaren“ ar „Ferrari“, tačiau, jei tikėtume savininkų atsiliepimais, yra labai patikimas. Tą patį variklį naudoja ir „Lamborghini Huracán“. Šis superautomobilis yra kiek greitesnis už R8, atrodo geriau ir nešioja išskirtinesnį vardą. „Lamborghini“ ruošia daug įvairių „Huracán“ variantų, tarp kurių ir dviem ratais varomi modeliai, ir itin greita „Performante“ versija.
Galiausiai, verta paminėti ir vieną automobilį iš Japonijos – „Honda NSX“. Šis vardas yra giliai įsirėžęs į automobilių kultūros istoriją. Pirmąjį NSX modelį padėjo kurti ir pats legendinis „Formulės 1“ lenktynininkas Ayrtonas Senna. Naujasis „Honda NSX“ yra varomas 3,5 V6 vidaus degimo varikliu ir trimis elektros varikliais. Ši konfigūracija leidžia pasiekti 573 AG, kuri perduodama į visus keturis ratus. Deja, šis automobilis susilaukia daugiau kritikos nei pagyrų. Teigiama, kad važiuojant trasoje jaučiamas didelis automobilio svoris, o elektrinės sistemos leidžia pasiekti geras dinamines charakteristikas, bet ne vairavimo malonumą. Kita vertus, „Honda“ šį automobilį dar tobulins ir greitai turėtų pasirodyti ir kur kas įdomesnės versijos.
Žinoma, pasaulyje gaminama daug daugiau superautomobilių, nei čia paminėta. Daug jų sukuriama mažų kompanijų, kurios savo produkciją siūlo tik automobilių kolekcionieriams. Nors tenka pripažinti, kad dauguma šiuolaikinių superautomobilių įkvėpimo tiesiogiai ar netiesiogiai sėmėsi iš „Lamborghini Miura“, superautomobilio sąvoka laikui bėgant keitėsi, todėl pirmojo superautomobilio karūnos likimas visiems laikams liks interpretacijos klausimu.
Panašiai nutiko ir su karštaisiais hečbekais, nors ten realių kandidatų yra tik du. Apie tai – kitas serijos straipsnis.
