Regis, visi žino, kas buvo pirmasis karštasis hečbekas – pirmos kartos „Volkswagen Golf GTI“. Bet ar gali būti, kad tai tik plačiai paplitęs mitas?
„Volkswagen Golf GTI“ – pirmasis karštasis hečbekas?
Iš tikrųjų, kai „Volkswagen Golf GTI“ pasirodė 1975 metais, jam netrūko žurnalistų dėmesio. Visus prikaustė pati automobilio idėja – pigi, masėms skirta transporto priemonė taip paprastai tapo entuziastų svajonių objektu. Visi norėjo pigaus, greito ir smagaus GTI. Terminas „karštasis hečbekas“ tuomet dar nebuvo vartojamas, tačiau vėliau buvo visuotinai priimta, kad būtent „Volkswagen Golf GTI“ yra šių automobilių pradžia.
Visgi, tai nėra tiesa. Tikrasis pirmas karštasis hečbekas yra „Autobianchi A112 Abarth“, pasirodęs 1971 m. Tai – sportiška mažyčio itališko miesto automobilio versija, išvystanti 58–70 AG. Šis mažylis turėjo sportinę išmetimo sistemą, du karbiuratorius, standesnę važiuoklę ir svėrė vos 700 kg. Nieko keisto, kad jį greitai pamėgo jauni, entuziastingą vairavimo stilių mėgstantys vairuotojai. „Autobianchi A112 Abarth“ dalyvavo ir įvairiuose raliuose, mėgėjų varžybose. Automobilis buvo toks populiarus, kad jį vairavo ir žymūs ralio meistrai, ir būsimi „Formulės 1“ lenktynininkai.
Po to 1974 metais pasirodė ir mažai kam girdėtas „Simca 1100 Ti“ maždaug su 80 AG. Šis automobilis nebuvo labai populiarus, nes, išskyrus kelis dizaino elementus ir kiek galingesnį variklį, nedaug skyrėsi nuo įprasto 1100 hečbeko. Galiausiai, ir „Renault 5 Alpine“ suspėjo pora mėnesių aplenkti „Golf GTI“. „Renault“ karštasis hečbekas buvo išties smagus automobilis, turintis net 92 AG – dvigubai daugiau nei standartinis „Renault 5“. Šis automobilis taip pat turėjo kietesnę važiuoklę, lengvo lydinio ratlankius ir ralio bolido stiliaus papildomus žibintus. Po jo atėjo laikas ir „Volkswagen Golf GTI“ pasirodymui.
„Volkswagen Golf GTI“ sėkmės paslaptis – labai paprastas receptas. Tai buvo paprastas, pigus automobilis, su šiek tiek pakeistu dizainu, didesniu varikliu ir sportiškesne pakaba. „Volkswagen Golf GTI“ buvo siūlomas su dviem varikliais, išvystančiais maždaug 110 ir 115 AG. Iki 100 km/h automobilis įsibėgėdavo daugiau nei per 9 sekundes. Tiems laikams tai buvo gana padorus tempas, padėjęs populiarinti šį automobilį.
Visa „Volkswagen Golf GTI“ rinkodaros kompanija buvo nukreipta į sportiško automobilio charakterio pabrėžimą. „Golf“ jau ir taip buvo gerai atpažįstamas, tačiau su legendiniu raudonu apvadu aplink groteles, pora ryškių juostų, nupieštų ant automobilio šono, ir dideliu GTI ženkliuku automobilis tapo dar geidžiamesniu. Pirmos kartos „Golf GTI“ išpopuliarino karštojo hečbeko idėją – to padaryti nepavyko nė vienam iki tol pasirodžiusiam mažam sportiškam automobiliui. Kurį laiką „Volkswagen Golf GTI“ mėgavosi konkurencijos stoka rinkoje, tačiau greitai ir kiti gamintojai pateikė savo pasiūlymus. Iki šiol beveik visi didieji automobilių gamintojai savo gamoje turi bent vieną karštąjį hečbeką.
Taigi, regis, aišku, kad pirmasis karštasis hečbekas buvo sukurtas Italijoje. Beveik niekas nesiginčija, kad „Autobianchi A112 Abarth“ 1971 metais pradėjo karštųjų hečbekų istoriją ir po penkerių metų pasirodęs „Golf GTI“ tik išpopuliarino pačią idėją, paskatindamas ir kitus gamintojus kurti panašius modelius. Bet ar gali būti, kad pirmasis karštasis hečbekas pasirodė beveik visais 10 metų anksčiau?
Negi visi pamiršo apie „Mini Cooper“?
Ginčai dėl sąvokų, kaip jau ne kartą minėta šioje straipsnių serijoje, nėra labai prasmingi. Kita vertus, būti pradininku visada yra geriau, nei būti pasekėju, todėl automobilių gamintojai dažnai žongliruoja apibrėžimais, norėdami pagriebti gražų „pirmojo“ titulą. Karštojo hečbeko išradimas priskiriamas „Volkswagen“, o ir pati kompanija dažnai naujus „Golf GTI“ reklamuodavo juos vadindama karštųjų hečbekų pradininko pasekėjais.
„Autobianchi“ vardas dingo iš automobilių pasaulio žemėlapio, tai ir pirmojo karštojo hečbeko kūrėjo nebėra. Tačiau jei sugrįšime prie sąvokos, gali būti, kad karštasis hečbekas atsirado bent dešimtmečiu anksčiau, nei į gatves išriedėjo „Autobianchi A112 Abarth“.
„Mini Cooper“ buvo sportiškesnė „Mini“ automobilio versija. Ją sukurti užsinorėjo Johnas Cooperis, kuris turėjo kompaniją, gaminusią lenktyninius automobilius. Iš pat pradžių jo sumanymui nebuvo pritarta, tačiau vėliau nuspręsta, kad mažasis „Mini“ galėtų sėkmingai pasirodyti ralio trasoje. 1961 metais pasirodęs „Mini Cooper“ turėjo šiek tiek didesnį nei įprasta variklį, kuris išvystė 55 AG (vietoje įprastų 34), diskinius stabdžius priekyje ir kiek modifikuotą važiuoklę.
Su laiku atsirado ir dar greitesnis „Mini Cooper S“, po truputį augo variklis. Tačiau mažylio istorijoje karštojo hečbeko titulas taip ir nepasirodė. Kodėl?
Tikriausiai ne vienas pirštu durs į gana nedidelę automobilio galią. Tačiau karštasis hečbekas neturi būti labai galingas – tai tik sportiškesnė įprasto automobilio versija. Dar daugiau – niekaip negalima ginčytis su faktu, kad „Mini Cooper“ ir „Mini Cooper S“ lenktynių trasose buvo nepralenkiami. Šis automobilis Monte Karlo ralį laimėjo net ketverius metus iš eilės – 1964, 1965, 1966 ir 1967. Tiesa, 1966 metais šis automobilis buvo diskvalifikuotas dėl taisykles pažeidusios žibintų konfigūracijos. Taigi, sportiškumo „Mini Cooper“ tikrai netrūko.
Priežastis, kodėl šis automobilis nėra laikomas pirmuoju karštuoju hečbeku, yra labai banali – tai nėra hečbekas. Dėl kitaip atsidarančios bagažinės, mažylis „Mini“ yra laikomas sedanu. Pagal apibrėžimą, hečbeku yra laikomi automobiliai, kurių bagažinės dangtis į viršų kyla su visu galiniu stiklu. Dėl šios priežasties, „Mini“ lenktyniavo ir sedanų klasėje vietinėse lenktynėse Jungtinėje Karalystėje.
Tiesa, su tuo sutinka ne visi. Štai Harry Metcalfe, buvęs „EVO“ žurnalo redaktorius ir gerai automobilių entuziastams pažįstamo „Youtube“ kanalo kūrėjas, yra įsitikinęs, kad būtent „Mini Cooper“ buvo pirmasis karštasis hečbekas. Jis buvo mažas, pigus ir neabejotinai sportiškas. Kaip šį titulą iš jo atėmė kvailas bagažinės dangtis?
Taigi, karštųjų hečbekų pradžia atrodė maždaug taip: 1961 m. pasirodo „Mini Cooper“, 1971 m. – „Autobianchi A112 Abarth“, 1974 m. – „ Simca 1100 Ti“, o 1975 m. – „Renault 5 Alpine“ ir „Volkswagen Golf GTI“. Visi šie karštieji hečbekai savo laiku buvo gana įspūdingi ir labai geidžiami jaunų žmonių. Bet tokių yra ir šiandien.
Geriausi šių dienų karštieji hečbekai
Kaip jau minėta, kone visi didesni automobilių gamintojai siūlo bent po vieną karštąjį hečbeką. Esame išlepinti pasirinkimo galimybėmis, tačiau paminėti visų šiandien gaminamų greitų hečbekų šiame straipsnyje nepavyks.
„Volkswagen Golf GTI“ ir šiandien yra vienas iš geriausių karštųjų hečbekų. Jis turi 2,0 litrų variklį su turbokompresoriumi, kuris išvysto apie 210 AG. Tačiau „Volkswagen“ gamoje yra ir kur kas greitesnis „Golf R“. Jis turi net 292 AG ir keturių varomų ratų pavarą. Įdomu tai, kad abu šie automobiliai yra gana patogūs ir lygiai tokie pat praktiški, kaip ir įprastas „Golf“.
Neblogą konkurenciją „Golf“ variantams sudaro ir „Honda Civic Type R“. Atgimusi legenda dabar turi 2,0 litrų variklį, išvystantį net 306 AG. Naujausias modelis tikriausiai vėl bandys atsiimti greičiausio priekiniais ratais varomo automobilio titulą Niurburgringo trasoje.
Žinoma, negalima nepaminėti ir bene mėgstamiausio automobilių žurnalistų karštojo hečbeko – „Ford Focus RS“. Šis 345 AG turintis automobilis yra varomas visais ratais, tačiau turi specialų režimą, kuris leidžia atlikti smagius šonaslydžio veiksmus. Slysti posūkyje su tokiu „aštriu“ automobiliu tikrai turėtų būti smagu. Tiems, kurie nori mažesnio ir ne tokio radikalaus karštojo hečbeko, „Ford“ gali pasiūlyti „Fiesta ST“ – mažas 197 AG turintis automobilis dažnai yra vadinamas geriausiu mažu karštuoju hečbeku.
O kas, jei norite ko nors prabangesnio? „Mercedes-Benz“ jums gali pasiūlyti gana brangų „A45 AMG“. Tai – aukštos klasės karštasis hečbekas, išvystantis 381 AG, kurios perduodamos į visus keturis ratus. Šis automobilis, beje, turi bene gražiausią garsą skleidžiantį variklį iš visų šiame straipsnyje paminėtų karštųjų hečbekų. „Audi RS3“ taip pat yra neblogas pasirinkimas, turintis keturis varomus ratus ir beveik 370 AG.
Prancūzijoje taip pat gimė ne vienas puikus karštasis hečbekas. Šiuo metu iš minios išsiskiria „Renault Clio R.S.“. Šis automobilis turi 1,6 l variklį, išvystantį apie 197 AG. Tačiau labiausiai iš kitų šis automobilis išsiskiria savo pavarų dėžės pasirinkimu – „Renault Clio R.S.“ parduodamas tik su automatine dviejų sankabų transmisija. Kai kuriems žmonėms tai – privalumas, tačiau daugelis karštuosius hečbekus sieja tik su mechaninėmis pavarų dėžėmis.
„Mini“ taip pat tebegamina karštuosius hečbekus. „John Cooper Works“ modeliai yra laikomi vienais geriausių karštųjų hečbekų. Jie yra pakankamai lengvi, labai „aštrūs“ ir žaismingi. 231 AG neatrodo labai daug, tačiau „Mini“ vis dar yra gana nedideli automobiliai. Tiesa, visi šie išvardyti karštieji hečbekai yra labai rimti ir brangūs.
Istoriškai, karštieji hečbekai buvo skirti jaunimui ir turėjo tarnauti kaip pigūs ir smagūs automobiliai tiems, kurie neįperka galingesnių sportinių mašinų. Ir dabar rinkoje yra gerai vertinamų nebrangių karštųjų hečbekų. Geriausias pavyzdys – „Suzuki Swift Sport“. Šis modelis gaminamas nuo 2012 metų, todėl tikrai nėra pats moderniausias. 1,6 l variklis išvysto 130 AG, tačiau pats automobilis yra labai lengvas ir mažas, todėl važiuoja tikrai smagiai. Žurnalistai puikiai vertino vairavimo pojūčius, nors „Swift Sport“ tikrai nėra labai greitas. Nedidelė kaina visgi yra jaučiama automobilio salone, kur gausu ne aukščiausios kokybės plastiko.
Automobilių rinka yra užpildyta visa gausybe įvairių karštųjų hečbekų. Ginčai, kuris buvo pirmasis, galbūt ir neturi prasmės. „Mini Cooper“ būtų buvęs pirmasis, jei automobilio bagažinės dangtis būtų kitoks, o „Volkswagen Golf GTI“ tikrai svariai prisidėjo prie šio tipo automobilių populiarumo.
Tačiau pastaruoju metu ne maži hečbekai, o dideli visureigiai karaliauja automobilių reitingų viršūnėse. Kas pagamino pirmąjį prabangų visureigį? Apie tai – kitas serijos straipsnis.
