„Minėtame kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – „sėdimas“, stebimi kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai.
Kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal geologinius tyrimus (tyrimas atliktas 2002–2003 metais), skirtus kelio specialiajam planui parengti“, – rašoma Susisiekimo ministerijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Kelią projektavo UAB „Kelprojektas“, statybos darbus atliko ūkio subjektų grupė AB „Latvijas Tilti“, UAB „Kauno keliai“. Techninę projekto priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė UAB „Kelvista“, UAB TAEM ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.
R.Masiulis: atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti
Kelių direkcijos vadovas sako, kad po keliu yra 5 metrų durpių sluoksnis.
„Buvo ignoruota aplinkybė, kad yra silpnas gruntas, buvo nuspręsta leisti statybas ir dabar turime tokias pasekmes. Projektuotoja bendrovė „Kelprojektas“ geologinius tyrinėjimus atliko dar 2002 metais, bet jie buvo žvalgomieji, neišsamūs, (...) pirminė jų ataskaita parodė, kad toje vietoje durpių yra apie 1,5 metro, bet dabar nustatėme, kad durpių gylis yra 5 ar net daugiau metrų“, – BNS pasakoja laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Anot jo, ekspertų skaičiavimu, per artimiausius 10 metų kelias nusės dar 12,5 centimetro.
„Be to, kelio kraštai riečiasi ir tuoj nuo dangos nenubėgs vanduo, o pradėjus šalti ar snigti nebus galima sukontroliuoti sukibimo. Be to, toje vietoje pradėjo trūkinėti komunikacijos“, – BNS dėsto Kelių direkcijos vadovas.
Anot V.Andrejevo, 2017 metais buvo užsakyta valstybinės reikšmės magistralinio kelio, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų ir paties tilto ekspertizė. Ekspertai išvadas pateikė rugpjūčio pabaigoje.
„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolimesnės ilgalaikės kelio dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – komentuoja Kelių direkcijos vadovas.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis informaciją apie kelio ruožo broką vadina skandalinga bei „akivaizdžiu projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdžiu“: „Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje.“
Kelias LAKD perduotas 2015 metų liepos 8 dieną. Kaip rašo BNS, dabar aplinkkeliu naudojasi tik pasienio tarnybos, o eismą visiems planuota atverti, nes Rusija baigė statyti tiltą savo pusėje.
V.Andrejevo teigimu, Rusija darbus savo pusėje turėtų atlikti iki kitų metų pavasario, iki to laiko direkcija ketina atlikti korekcinius darbus, kad keliu būtų galima naudotis.
Direkcija 2014 metais projektą pripažino geriausiu
2014-aisiais LAKD ir Lietuvos kelių asociacija bendrovės „Kelprojektas“ rengtą kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo tiesimo projektą pripažino geriausiu metų kelių projektu.
2015 metais statybos darbus atlikusios bendrovės „Latvijas Tilti“ valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas teigė, kad statybos vyko sklandžiai, o darbai buvo baigti kiek anksčiau siekiant, kad „nebūtų skubėjimo tvarkant dokumentus“.
„Esame patenkinti bendradarbiavimu su Automobilių kelių direkcija – visi derinimo klausimai buvo sprendžiami sklandžiai ir profesionaliai“, – komentavo G.Kamkalovas.
Kelias į Rusiją
Kelių kilometrų kelias kartu su estakada ir tiltu per Nemuną sujungė dvi valstybes – Lietuvą ir Rusijos federaciją (Kaliningrado sritį). Projektą sudaro dvi dalys: tiltas ir aplinkkelis per Sovetską, kuriuos statė Rusijos federacija, bei senvagės Lietuvos pusėje sutvarkymas, pastatant estakadą ir tiltą, nutiesiant kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengiant inžinerinius tinklus.
Kaip rašo BNS, birželio pabaigoje Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija pristatė 33 valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatus, nustatyta, kad 29 iš tirtų kelių yra nekokybiški. R.Masiulis tuomet sakė, kad dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą.
Vasario pradžioje pristatyto pirmojo kelių kokybės audito rezultatai parodė, kad 9 iš 10-ties tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.
