Šių metų vasarį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai išplatino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas greitį viršijusio pažeidėjo sekimas. Magistralėje Vilnius–Kaunas greičio mėgėjas spaudė 210 km/h greičiu. Nežymėtu policijos automobiliu pažeidėją sustabdę pareigūnai išsiaiškino, jog automobilis buvo nuomotas, o jį vairavo JAV pilietis.
Automobilius nuomojantys verslininkai teigia kiekvieną mėnesį sulaukiantys šūsnies policijos prašymų nurodyti, kas vairavo nuomotą automobilį ir buvo užfiksuotas greičio matuokliu. „Pakankamai dažnai gauname pranešimų [apie pažeidimus]. Pastebime tendenciją, kad dažniausiai greičio viršijimai užfiksuojami automobilio nuomos pradžioje“, – portalui LRT.lt teigia įmonės „CaRent“ pardavimų vadybininkas Manvydas Belovas.
Reguliariai pranešimų apie tokius pažeidimus sulaukia ir Kaune įsikūrusi įmonė UAB „Rentkara“. „Tie greičio viršijimai nebūna labai dideli, dažniausiai juos padaro emigrantai, nežinodami, kur stovi greičio matuokliai. Turėjome ir vieną klientą „fotomodelį“, kuris nusifotografavo penkis kartus. Dėl paskutiniųjų kartų jis prašė mūsų, kad prisiimtume pažeidimą, bet nesutikome“, – prisimena įmonės vadovas L. Levinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad, jei transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, jo vadovui pranešama apie pažeidimą. Juridinio asmens vadovas per tris darbo dienas privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Savininko nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sako, kad dėl objektyvių priežasčių ne visada yra paskiriamos baudos: „Surasti visus vairuotojus su išnuomotais automobiliais ne visada pavyksta, nes dalis jų yra užsienio šalių piliečiai, tarp jų – ir trečiųjų šalių.“
Lietuvos kelių policijos tarnyba neturi statistinių duomenų, kiek yra padaroma Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų su išnuomotais automobiliais. Taip pat neturima informacijos, kas su išnuomotais automobiliais dažniau pažeidžia KET reikalavimus – Lietuvos ar užsienio šalių vairuotojai.
Automobilių nuomotojai teigia, kad greičio viršijimas – mažiausia bėda, kurią padaro jų klientai. Jie tikina turėję tokių klientų, kurių nenori net prisiminti.
Vežė kontrabandą, automobilį norėjo išplukdyti į Afriką
Klaipėdoje įsikūrusios įmonės „Eurorenta“ vadovas Romas Buivydas, šiame versle besisukantis septyniolika metų, sako patyręs visko. „Jauni klientai visko padaro, bet dabar jie dažniau renkasi verslininkus, kurie turi mažiau patirties, nesugeba suvaldyti klientų. Tokios įmonės dažniau susiduria su įvairiomis problemomis, o mus patirtis išmokė gyventi“, – sako verslininkas.
Su R. Buivydu sutinka ir L. Levinas, kuris pripažįsta, jog įmonė savo veiklos pradžioje buvo ne kartą nudegusi: „Mes iš tikrųjų daug patyrėme, kai įmonė dar buvo jauna. Laikui einant atsirenki klientus – renkiesi patikimesnius. Probleminiai klientai dažniausiai yra jaunimas, todėl stengiamės nenuomoti automobilių asmenims iki 25 metų amžiaus. Draudimas taip pat nenori kompensuoti žalos jauniems vairuotojams.“
L. Levinas pasakoja, jog didesnių problemų įmonė taip pat turėjo tuomet, kai leisdavo naudotis automobiliais užsienyje. „Kai kurie klientai užsienyje nemokėdavo kelių mokesčių. Buvo netgi tokių, kurie „guodė“ liepdami nekreipti dėmesio, nes esą, kai iš Norvegijos ateina baudos, vis tiek niekas negali priversti jų sumokėti. Vis dėlto adresuodavome baudą pažeidėjui ir taip išspręsdavome šį klausimą“, – tęsia verslininkas.
Įmonė, pasak L. Levino, turėjo ir tokių klientų, kurie automobilį nuomojosi kontrabandai gabenti. „Automobilis buvo sulaikytas Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Tuomet teismas sprendė, ar automobilį grąžinti, ar konfiskuoti. Kadangi automobilyje nebuvo įrengta slėptuvių kontrabandai gabenti, o tiesiog ji buvo laikyta vietoj atsarginio rato, automobilį atgavome, o pažeidėjui buvo skirta bauda. Dėl kontrabandos gabenimo vienas automobilis buvo sulaikytas Airijoje. Buvo reikalaujama sumokėti 500 eurų baudą, tačiau pažeidėjas baudos nesumokėjo, mes – taip pat, todėl automobilis taip ir liko sulaikytas“, – dėsto L. Levinas.
Jis teigia, jog labiausiai liūdina neatsakingi klientai, kurie stengiasi išvengti atsakomybės: „Sugedus automobiliui, jis numetamas Lenkijoje ar Vokietijoje. Vieni jaunuoliai tikino važinėsiantys Lietuvoje, bet išvažiavo į užsienį. Vėliau paskambino ir pasakė, kad nebeturi pinigų grįžti, mums reikia automobilį pasiimti patiems. Padėjo raktelius ant kuro bako ir parašė, kurioje vietoje stovi automobilis. Teko jį parsigabenti iš Airijos. Toks verslas – turi galvoti, kam nuomoti automobilį“, – teigia L. Levinas.
Įmonės „Eurorenta“ vadovas R. Buivydas prisimena klientus, kurie išsinuomojo automobilį mėnesiui ir išvyko į Angliją. Pasibaigus nuomos laikui, įmonei nepavyko su klientais susisieti. „Kreipėmės dėl automobilio vagystės ir gavome atsakymą iš Amsterdamo, kad uoste automobilis buvo paruoštas išvykti į Afriką. Automobilis buvo sulaikytas muitinėje, mums jį grąžino. Žinoma, patyrėme nuostolių, tačiau jie nebuvo tokie dideli, kokie būtų buvę, jei automobilio būtume neatgavę“, – aiškina verslininkas.
Pašnekovai teigia nesuvokiantys, kodėl asmenys atlieka nusikaltimus, naudodamiesi išsinuomotais automobiliais, juk jų duomenys yra užfiksuojami sutartyje. „Matyt, jie naiviai tikisi, kad nebus pagauti, atsakomybė kris ant mūsų pečių. Nežinau, ką jie galvoja, bet mes visus duomenis nusirašomame ir visa atsakomybė už automobilio naudojimą tenka jiems“, – pažymi M. Belovas.
