Turbūt jau pastebėjote, kad 15min „Gazo“ rubrikoje ėmė rastis automobilių bandymų tekstų, kurių metu aplankomos istorinės Lietuvos vietos. Tokiu būdu ir apie automobilį papasakojame, ir supažindiname su Lietuvos vietovėmis, kurias verta aplankyti. Nuo šiol tokius straipsnius žymėsime #AutomobiliuPoLietuva.
Tad ir šį kartą vienu šūviu bandžiau nušauti du zuikius. „Aušros“ muziejaus gimtadienio dieną (kovo 11-ąją) nusprendžiau smagiuoju „Renault Megane GT“ pasiekti vieną iš daugelio šio muziejaus filialų – Chaimo Frenkelio vilą, esančią Šiaulių Ežero ir Vilniaus g. sankirtoje.
Prisipažinsiu, labiausiai masino istorinių automobilių kolekcija, kurioje – ir ugniagesių šarvuotis, atkeliavęs iš Ignalinos atominės elektrinės, ir 1957 m. gamybos sovietmečiu Šiaulių apskrityje važinėjęs „Chevrolet“, ir kiti egzotiški automobiliai.
Tik pusę kolekcijos sudaro sovietinė technika, visi kiti automobiliai – užsienietiški ir mažai kam matyti.
„Megane GT“ – malonumas kūnui ir ausims
Suprasti akimirksniu
- „Megane GT“ kaina: nuo 14 484 iki 27 000 Eur.
- Įsibėgėjimas iki 100 km/val. – 7,1 sek.
- Maks. galia, AG;kW;aps./min. – 205;151;6000/min.
- Degalų sąnaudos kelionės metu: automagistralėje Vilnius-Panevėžys – 7,4 l/100 km. kelyje Panevėžys-Šiauliai – 7,8 l/100 km.
Bet iš pradžių apie kelionę ir pačią Chaimo Frenkelio vilą. „Renault Megane GT“ – tikrai ne „Porsche Boxster“, tačiau emocijos, kurias dovanoja abu šie automobiliai – labai panašios.
Sėdi prilipęs prie kelio ir mėgaujiesi greičiu bei variklio garsu. Tiesa, sportiškas (pasirenkamas per valdymo sistemą R-Link) „Renault“ garsas yra susintetintas audiosistemos, bet paprastam keliauninkui – jokio skirtumo, iš kur tas riaumojimas sklinda. Svarbu, kad automobilis įsibėgėtų, kai reikia aplenkti, gerai stabdytų ir, kaip minėjau, audrintų vaizduotę.
Pagrindiniai kūno dirgikliai šiame automobilyje – puikus valdymas (kaip ir dera chečbekui), kurį dar efektyvesnį padaro visų keturių ratų vairavimo sistema „4 control“ (labiausiai juntama važiuojant Sport režimu), sportinės sėdynės, „Bose“ audiosistema ir spec. efektus (valdymo nustatymus, apšvietimą ir variklio garsą) siūlanti minėta multimedija „R-Link“, kurią anksčiau esu išbandęs vairuodamas „Renault Grand Scenic“.
„Chevrolet“, „Opel“ ir senas siurblys, primenantis karietą
Atvykęs į Šiaulius, Ch.Frenkelio vilos kieme radau tik dalį unikalių automobilių – kiti žiemą saugomi po stogu miesto centre esančiose laikinose saugyklose. Ir štai kodėl.
Anksčiau ši kolekcija priklausė Šiaulių priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo valdybai (pirmasis Lietuvoje Ugniagesių muziejus buvo įkurtas 1987 m. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patalpose Basanavičiaus g. 89). O 2014 m. kolekcija perduota „Aušros“ muziejui (panašiai nutiko ir Dviračių bei Radijo ir televizijos muziejams, kurie anksčiau buvo žinybiniai).
Tarp kolekcijos „briliantų“ – 1957 m. gamybos „Chevrolet-4400“, gelbėjimo automobilis „Opel Blitz“ (1973 m.), „International Loadstar 1600“ (1965 m.), „Scania“ L80 S 46, „Mercedes Benz 1113“ (1972 m.), iš Ignalinos AE atkeliavęs šarvuotis BTR 60PB (1987 m.) ir t.t. Iš viso 29 automobiliai, vienas motociklas ir aerovaltis.
Tiesa, unikalioje kolekcijoje yra ne tik automobiliai, bet ir įvairūs antikvariniai mechanizmai, įrankiai, aprangos detalės. Seniausias ir įdomiausias muziejaus eksponatas – XX a. pr. Vokietijoje pagamintas rankinis priešgaisrinis siurblys, šiek tiek primenantis karietą.
Kaip supratote, kol kas eksponatai išblaškyti po skirtingas vietas, o Ch.Frenkelio vilos kieme matome tik nedidelę dalį.
Kurs naują erdvę istorinėje gaisrinėje
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Lukošiūtė pasakojo, kad, kai tik bus skirtas finansavimas, istorinėse ugniagesių patalpose senojoje gaisrinėje bus demonstruojama visa ekspozicija.
Taip pat ir šiuo metu po atviru dangumi vilos kieme stūksanti jos dalis.
Senasis gaisrinės pastatas, statytas dar 1926–1927 m., įsikūręs pačiame Šiaulių centre (Gaisrininkų g. 3), šalia miesto savivaldybės.
Tai pirmoji Šiaulių miesto gaisrinė. Pirmajame jos aukšte buvo laikomi arkliai, traukdavę vandens siurblius, ir gaisrinės mašinos, o antrajame – įsikūrė savanoriai ugniagesiai, jų draugija.
Kaip Ch.Frenkelis susijęs su ugniagesių automobiliais
Turbūt galima teigti, kad, jei ne verslininkas Chaimas Frenkelis, 1879 m. iš Ukmergės su sukauptu 5000 rublių turtu persikėlęs į Šiaulius, Saulės miestas nebūtų tapęs klestinčiu pramonės centru.
Pietrytinėje dabartinių Šiaulių dalyje ir valstiečio nusipirkęs žemės sklypą, šis verslininkas dviejuose mediniuose namuose atidarė odų perdirbimo dirbtuves. Aplink Šiaulius tuo metu auginta daug galvijų, todėl netrukus šis miestas tapo sėkmingu odų perdirbimo centru.
Netrukus prie užtvenkto Kulpės upelio išdygo ir mūriniai odos fabriko pastatai, o jame naudotos pažangios odos apdirbimo technologijos stebina ir šiais laikais. Netrukus fabrikas greitai išaugo į vieną didžiausių odų ir avalynės fabrikų visoje Rusijos imperijoje, 1901 m. jame kasmet buvo išdirbama 100 000 odų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą fabrike dirbo 800 darbininkų, o metinė produkcija siekė net 14 milijonų aukso rublių.
Tačiau, vertinant iš automobilizmo pozicijų, svarbu tai, kad 1908 m. fabrike buvo įkurta ugniagesių komanda, kurioje dirbo 30 darbininkų. Be abejo, jie turėjo savo techniką. Taip pat ir ratuotą.
Ch.Frenkelio ugniagesių komanda 25-mečio proga gavo net specialų apdovanojimą.
Tais pačiais 1908 m. išaugo ir išvaizdi Ch.Frenkelio vila – pavyzdinis moderno epochos architektūros secesijos stiliaus pastatas. Sėkmingą verslą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas.
Šiuo metu viloje rengiami klasikinės muzikos koncertai, veikia ekspozicija, skirta Ch.Frenkelio šeimai, taip pat edukacinė ekspozicija „Dvaro istorijos. Dvaro mada ir gyvensena“.
Ši vieta mėgiama ir jaunavedžių kortežų. Tai – dar vienas Ch.Frenkelio vilos sąlyčio taškas su automobiliais.
