Vilkija kai kuriuose šaltiniuose vadinama mažuoju Kauno užsieniu arba net mažosiomis Alpėmis. Iš tiesų, galima rasti kai kurių kalnų miesteliams būdingų bruožų. Tačiau aš išskirčiau gražius panoraminius vaizdus (nuo Šv.Jurgio bažnyčios ar regyklos ties įvažiavimu į miestelį) ir, žinoma, „Vilkynės“ keltą.
Be abejo, Vilkiją galima pasiekti ne tik automobiliu – dviratininkai čia ir nemažai kilometrų numintų, ir akis paganytų. Tačiau „Gazo“ žurnalistų darbas – bandyti automobilius ir pasakoti apie įdomius kelius.
Vilkiją galima pasiekti dviem keliais (ir dviračiu, ir automobiliu). Nuo Kauno važiuoti pro Akademiją, Kačerginę, Zapyškį ir keltis keltu arba iš magistralės A5 išsukti anksčiau ir pro Raudondvarį ir Kulautuvą važiuoti vadinamuoju Jurbarko keliu. Beje, kelias toks vaizdingas, kad retkarčiais patartume juo važiuoti ir į pajūrį pro Panemunės pilis. Nes, patikėkite, nuo upių tėvo neįmanoma akių atitraukti.
Suprasti akimirksniu
- Vilkija rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1364 m. Per ją ėjo svarbus sausumos ir vandens kelias Vilnius-Karaliaučius, čia buvo įsikūrusi pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvaras.
- 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas Vilkijai suteikė miesto teises.
- XIX a. Vilkijoje gyveno gausi žydų bendruomenė, įkūrusi savo mokyklą ir dvi sinagogas. Teigiama, kad garsusis aludaris Engelmanas čia taip pat turėjo savo namus.
Išskirtinis keltas
Keltas „Vilkynė“ šiame tekste minimas ne kartą. Jei reikėtų išskirti du įspūdingiausius Lietuvos keltus, sąrašo viršuje įrašyčiau „Vilkynę“ per Nemuną ir Čiobiškio (Padalių) keltą per Nerį, kuris neturi variklio. Abu keltai pritvirtinti lynu prie krantų. Todėl daugeliui turistų kyla tas pats klausimas: o kaip čia gali praplaukti laivai, juk gali užkliūti už lyno. Atsakymą sužinosite peržiūrėję filmuotą pasakojimą (žemiau).
Kelią į prieplauką žymi informacinis kelio ženklas. Nuo plento Kaunas-Jurbarkas automobiliu galima leistis tiesiai į keltą (stoti į eilę) arba trumpam stabtelėti poilsio aikštelėje, išgrįstoje archeologinių kasinėjimų metu rastais akmenimis.
Beje, keltas yra ne tik egzotika ir malonumas. Keliautojams jis gali padėti sutaupyti net iki 60 km.
Daugiau apie „Vilkynės“ keltą sužinosite peržiūrėję filmuotą pasakojimą. Kelto istorija – tai kartu ir šeimos istorija. 2000 m. liepos 17 d. „Vilkynę“ į Nemuno vandenis nuleido Romanas Chadaravičius. Vėliau šį dyzeliniu „Fiat“ varikliu varomą mechanizmą iš tėčio perėmė Paulius Chadaravičius, grįžęs į Lietuvą iš Norvegijos.
apie škoda octavia
- Kas patiko: mažos dyzelino sąnaudos (3,9-4,1 l/100 km), variklis 85 kW, 115 AG, mechaninė pavara. Bandytos Ambition modifikacijos su priedais kaina – 20 692 Eur.
- ,Taip pat – valdymo lengvumas, manevringumas, salono erdvumas. Kiekvieną kartą, sėdus į „Škoda“, kyla klausimas: iš kur tiek daug vietos? Nes šis modelis pagamintas ant tos pačios platformos, kaip „VW Golf“, bet yra žymiai erdvesnis.
- Kas užkliuvo: anksčiau bandytuose modeliuose sklandžiau užsidarė durys ir bagažinės gaubtas.
