Prievolė pirkėjui
Kaip žurnalistui Vitoldui Miliui „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ teigė įmonės „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, apie registracijos mokestį daugiau turėtų žinoti pirkėjas, o ne pardavėjas.
„Pirmiausia, viską, ką reikia žinoti apie mokestį, tai vertėtų žinoti pirkėjams, nes pardavėjas, nepriklausomai nuo to, kokį taršų automobilį nusprendė parduoti, jis jokios prievolės neturės.
Siūlyčiau atkreipti dėmesį į „Motorinių transporto priemonių registracijos aprašą“, jame yra lentelė, kurioje pagal automobilio išmetamą CO2 kiekį nurodoma, kokią sumą reikės sumokėti už vieną ar kitą transporto priemonę“, – sakė S.Šuminas.
Tiesa, ne visų automobilių išmetamą CO2 kiekį galima bus sužinoti taip lengvai.
O jei CO2 kiekio nebus galimybės atrasti remiantis lygiaverčių transporto priemonių duomenimis. Tuomet jis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis.
Tam galima bus pasitelkti „Regitros“ parengtą skaičiuoklę.
Formulių naudojimas, pasak S.Šumino, bus trečiasis variantas, kuris bus pasitelktas, jei informacijos nebus rasta aukščiau nurodytais būdais.
Mokestis bus perskaičiuojamas
Kaip pastebi laidos vedėjas žurnalistas Vitoldas Milius, po dyzelgeito skandalo („Volkswagen“ pripažino, kad nuo 2009 m. klastojo dyzelinių automobilių taršos duomenis) buvo pakeista taršos matavimo sistema ir dabar ji rodo šiek tiek daugiau tiek degalų sąnaudų, tiek išmetamo CO2 kiekio. O kuria sistema vadovausis „Regitra“?
S.Šuminas teigia, kad šiais metais bus naudojamas europinis NEDC standartas, o nuo kitų metų – naujasis WLTP.
Jis taip pat pabrėžė, kad remiantis Vartotojų kainų indeksu mokestis kasmet bus indeksuojamas ir perskaičiuojamas. Tačiau toks perskaičiavimas nebus niekaip susijęs su automobilio parametrais.
Mokėtų kas antras pirkėjas
VĮ „Regitros“ duomenimis, 2019 m. (iki lapkričio 22 d.) pirmą kartą lengvųjų automobilių (M1 ir N1 kategorijų) Lietuvoje buvo įregistruota apie 219,8 tūkst. Iš jų apie 169,8 tūkst. CO2 buvo žinomas (iš dokumentų), o apie 133,9 tūkst. viršijo 130 g/km CO2 kiekį (tai yra riba, nuo kurios jau mokamas registracijos mokestis). Tai reiškia, kad mokėti tektų beveik už kas antrą registruotą automobilį.
O perregistruota apie 224,7 tūkst. Iš jų apie 97,7 tūkst. CO2 buvo žinomas (iš dokumentų), o apie 87,2 tūkst. viršijo 130 g/km CO2 kiekį. Tad tokiu atveju mokėtų beveik kas trečias automobilį perregistruojantis lietuvis.
Kam netaikomas?
Yra numatytos tam tikros išimtys. Mokestis nebus taikomas laikinai registruojamoms (iki mėnesio) iš Lietuvos išvežamoms transporto priemonėms, o taip pat ir istoriniams automobiliams, kuriems yra išduoti istoriniai numerio ženklai. Mokesčio nereikės mokėti ir už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia. Pavyzdžiui: išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.
Svarbu pastebėti, kad reeksporto atveju sumokėti mokestį reikės, bet jį bus galima susigrąžinti, jei užregistravus visiškai naują automobilį jis bus išregistruotas ir išgabentas iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.
S.Šuminas tikina, kad vienaip ar kitaip mokestis bus taikomas visoms taršioms transporto priemonėms ir bent kiek atjaunins šalies automobilių parką. Tačiau rezultatus pamatysime, tikriausiai, tik po kelių mėnesių.
