„Valstietė“ Agnė Širinskienė siūlė atidėti mokesčio įsigaliojimą iki balandžio 1-osios dienos. Taip pat apmokestinti ne pirmos registracijos metu, o kas kartą registruojant automobilį, t.y. jam pakeitus savininką. Šiam pasiūlymui Seime buvo pritarta.
Taip pat pritarta ir Seimo nario Antano Bauros siūlymui numatyti galimybę susigrąžinti sumokėtą registracijos mokestį, jei transporto priemonė buvo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos per 90 dienų nuo pirmosios registracijos dienos.
Mokestis nebūtų taikomas ir istorinėms transporto priemonėms.
Taršių automobilių apmokestinimui yra nepritarę Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai, o Aplinkos apsaugos komitetas pritarė tik iš esmės, o detalių nesvarstė. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlomam mokesčiui.
Atrodo kaip pokštas
Seimo narė konservatorė Gintarė Skaistė penktadienio posėdyje teigė, kad šis mokestis yra vienas keisčiausių. „Atrodo, kad svarbiau procesas, o ne rezultatas ar pokytis, kurio norima pasiekti“, – sakė G.Skaistė.
Pasak jos, kuo daugiau nuvažiuoji – tuo daugiau moki, tai būtų tinkamiausias apmokestinimo variantas, o ne planuojamas dabar. Taip pat mokestis neskatins naudotis viešuoju transportu ar atsisakyti taršesnių transporto priemonių.
Anot jos, siūlomas mokestis atrodo kaip pokštas balandžio 1-ą dieną.
Mokestis palies ne visus
Konservatorius Mykolas Majauskas teigia, kad mokestis yra ne taršos, o registracijos: „Pavyko išsiaiškinti, kad šis mokestis palies visus, išskyrus ūkininkus. Jis būtų taikomas tik tam tikroms motorinėms transporto priemonėms“, – sakė M.Majauskas.
Tarp apmokestinamų transporto priemonių patenka ir N1 klasės transportas, kuriam priskiriamos transporto priemonės kroviniams vežti, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis) ir atitinka tam tikras sąlygas. M.Majausko teigimu, didžioji dalis ūkininkams priklausančių transporto priemonių sveria daugiau nei 3,5 tonos, tad į apmokestinamą kategoriją nepatenka.
Jis tikina, kad tai yra ne taršos, o elementarus registracijos mokestis. Taip pat Seimo narys pabrėžė, kad nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo turėtų praeiti bent pusė metų.
DAUGIAU SKAITYKITE: Seimo komitetas: taršių automobilių mokestis – nuo balandžio
Neprimena taršos mokesčio
Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad toks mokestis turėtų būti, tačiau abejoja, ar jis tikrai yra taršos mokestis. „Šis įstatymas yra biudžeto skylių lopymas, o ne siekimas prisidėti prie geresnio klimato, problemų sprendimo ir primena registracijos mokestį“, – sako A.Sysas.
Mokestis ateityje keisis
Kaip anksčiau rašė BNS, taršių automobilių mokestis ateityje turėtų keistis, mano aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis tikina, kad mokestis turėtų būti mokamas ne tik registruojant mašiną, bet priklausytų ir nuo nuvažiuotų kilometrų.
„Tam kompleksiškam modeliui, tai sistemai sukurti reikia apie 1 mln. eurų, jos kūrimas užtruktų dar bent dvejus metus. Dabar reikia žengti bent pirmą žingsnį, o vėliau jau dirbti ties tobulesniu modeliu, kuris būtų labiau orientuotas, kad žmonės ne tik mokėtų už taršaus automobilio pasirinkimą, bet už nuvažiuotus kilometrus“, – ketvirtadienį Seimo liberalų frakcijoje pareiškė ministras.
Grėstų baudos
Aplinkos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus teigimu, per 7-erius metus rinkoje pasikeičia apie 80 proc. automobilių. Teigiama, kad mokestis visgi siejamas su klimato kaitos planu – siekiama mažinti CO2 emisijas. Lietuva įsipareigoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 proc. Dabar automobiliai šalyje išmeta apie 40 proc. šių medžiagų.
Jei Lietuvai nepavyks pasiekti tokio rezultato, kokio iš jos tikimasi, gali tekti mokėti baudą Europos Sąjungai – ji sieks ir 300 mln. eurų.
Mokestis – nuo 13,5 euro
Pagal naujausią siūlomą taršos mokesčio projektą mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Už taršiausius dyzelinius automobilius, kurių CO2 emisija viršija 301 gramą kilometrui, reikėtų mokėti 540 eurų, už benzinu ir dujomis varomus automobilius – atitinkamai 270 ir 243 eurus. Už mažiausiai taršius dyzelinius automobilius tektų mokėti 30 eurų, benzininius – 15 eurų, dujinius – 13,5 euro.
