Karas Ukrainoje ir Lietuvos automobilių rinka
Panašu, kad Rusijos Ukrainoje pradėtas karas ir keletą mėnesių netaikyti muitai paskatino ukrainiečius įsigyti automobilių. Ukrainiečiai preliminariai iš Lietuvos eksportavo apie 15 000 automobilių.
Nors bendras Lietuvoje važinėjančių automobilių parko amžius didėja, vidutinė transporto priemonių rinkos kaina toliau auga. Tiek naujų, tiek naudotų. Naujo automobilio vidutinė rinkos vertė per metus pakilo 9 proc. Tuo tarpu naudoto – 33 proc., arba 1,9 tūkst. ir dabar jau siekia 7,6 tūkst. eurų.
Bendri naujų automobilių pardavimai šį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiek tiek susitraukė. Tačiau tai lėmė beveik visiškai išnykęs reeksportas. Šį ketvirtį numanomai jis siekia vos 1 proc. visų parduotų naujų automobilių. O vidinė naujų transporto priemonių rinka, lyginant su 2019 metų priešpandeminiu laikotarpiu, liko išaugusi 20 proc.
Hibridų ir elektromobilių paklausa
Elektra varomų ir hibridinių automobilių paklausa toliau palaipsniui auga. Ši tendencija pastebima tiek naujų, tiek į Lietuvą įvežtų automobilių segmentuose. Elektromobilių kiekiai didėja, tačiau vis dar lėtai, o hibridiniai automobiliai sudaro 7,5 proc. visų į Lietuvą įvežtų automobilių ir 31,6 proc. visų per ketvirtį parduotų naujų automobilių.
Populiariausių naujų automobilių modelių sąraše pirmoje vietoje jau nebe pirmą ketvirtį iš eilės - „Toyota RAV4“. Su 668 per tris mėnesius parduotais automobiliais, šis modelis daugiau nei dvigubai aplenkė per tą patį laikotarpį 309 vienetų tiražu parduotą „Toyota Yaris Cross“, kuris iš 8 vietos šoktelėjo į 2. O populiariausiu ketvirčio automobiliu be vidaus degimo variklio tapo „Dacia Spring” – pigiausias naujas elektromobilis rinkoje.
Autoplius.lt barometro duomenys
Per antrąjį 2022 metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo sudaryta 79,1 tūkst. automobilių pardavimo sutarčių. Tai – 11 proc. mažiau nei tą patį ketvirtį pernai.
Naujų automobilių rinkoje pastebimas 29 proc. susitraukimas. Tačiau tokį pardavimo sutarčių mažėjimą lėmė menkstantis reeksportas, kuris šiuo metu yra praktiškai išnykęs. Atmetus numanomus reeksporto kiekius, per metus rinka susitraukė 7 proc. Paskutinius keletą metų naujų automobilių pardavimai vidinėje rinkoje tik augo ir buvo pasiekę rekordinį lygį. Šiemet sandorių kiekio kritimas buvo pastebėtas balandžio mėnesį. Tuo tarpu 2021 metų balandis naujų automobilių rinkoje buvo ypač geras.
O jei lygintume 2022 metų naujų automobilių rinkos antro ketvirčio pasiekimus su tuo pačiu priešpandeminiu 2019 metų laikotarpiu – naujų automobilių įsigijome net 20 proc. daugiau.
Lietuvoje jau įregistruotų automobilių sandorių kiekis, lyginant su antruoju 2021 metų ketvirčiu, praktiškai liko nepakitęs. Sandorių kiekio sumažėjimas – vos 1 proc. Pardavimo sutarčių kiekio kritimas pastebėtas tik kovą. Balandžio bei gegužės mėnesiai buvo geri.
Įprastai būtent kovo, balandžio mėnesiais pastebimas naudotų automobilių prekybos suaktyvėjimas šiemet prasidėjo šiek tiek vėliau – balandžio pabaigoje ir tęsėsi birželį. Tai lėmė tiek Rusijos Ukrainoje pradėtas karas, sukėlęs nerimo gyventojams dėl stambesnių pirkinių, tiek vėlyvesnis orų atšilimas.
Naujų automobilių rinkos apyvarta, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė 83,3 mln. eurų, arba 22 proc.
Nepaisant to, visų automobilių rinka ūgtelėjo 2 proc. - naudotų automobilių apyvartos dėka. Ji per tą patį laikotarpį augo nuo 436,1 mln. iki 535,2 mln. eurų arba 23 proc.
Išnykęs reeksportas
Naujų automobilių rinkos susitraukimą lėmė praktiškai išnykęs reeksportas, ilgi naujų automobilių laukimo terminai bei tiekimo problemos.
Vidutinės automobilių kainos Lietuvoje per paskutinį metų ketvirtį ir toliau augo. Pernai vidutinis naujas mūsų šalyje įsigytas automobilis kainavo 31,8 tūkst. eurų. Šiemet, remiantis pirmojo metų ketvirčio duomenimis, kaina šoktelėjo iki 34,2 tūkst. eurų. Tai – 2,6 tūkst. eurų, arba 9 proc. prieaugis. Šiuo metu vidutinė naujo automobilio kaina yra aukščiausia per paskutinį dešimtmetį.
Didėja naudotų automobilių kainos
Tuo tarpu naudotų automobilių kainos kyla dar aktyviau. Vidutinė Lietuvoje važinėjančio naudoto automobilio kaina šiuo metu siekia 7,6 tūkst. eurų. Lyginant su tuo pačiu ketvirčiu pernai ji pakilo 33 proc., arba 1,9 tūkst. eurų. Tai didžiausias kainos augimas per paskutinius penkerius metus.
Kainų augimas, kaip ir ankstesnį ketvirtį, toliau tęsiasi visose amžiaus grupėse. Augimas daugiausia svyruoja nuo 29 iki 34 proc. Ankstesniais ketvirčiais skirtingose amžiaus grupėse ir kainų šuoliai buvo skirtingi. Tačiau dabartinis, tolygus kainų augimas leidžia daryti prielaidą, kad vidutinę transporto priemonių kainą lėmė ne didesnis nupirktų naujesnių metų automobilių kiekis, tačiau paprasčiausiai bendras kainų kilimas.
Vienintelė amžiaus grupė, kurioje kainų augimas siekia vos 3 proc. – automobiliai iki 1 metų. Tačiau šių transporto priemonių pirkėjai renkasi tarp naujo ir truputį naudoto, tad natūralu, jog kainų augimą šiame segmente riboja naujų automobilių kainos.
Kaina labiausiai augo automobilių nuo 1 iki 5 metų amžiaus grupėje.
Finansine išraiška kaina labiausiai augo automobilių nuo 1 iki 5 metų amžiaus grupėje. Jei prieš metus vidutinė tokio amžiaus sulaukusio automobilio kaina siekė 15 511 eurų, tai per dvylika mėnesių ji išaugo 4806 eur. ir jau siekia 20 317 eurų.
Stebint sandorių kiekio kitimą pagal skirtingas transporto priemonių amžiaus grupes, didžiausias pardavimo sutarčių sumažėjimas pastebimas 11 – 15 metų amžiaus sulaukusių automobilių segmente. Atlikta 19,1 tūkst. sandorių. Tai – 20 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Būtent šioje amžiaus grupėje didesnę dalį sudaro pirmą kartą į šalį įvežami, automobiliai, o ne vietiniai sandoriai. Todėl jeigu vietinėje rinkoje lygis yra pastovus, tai įsigyti transporto priemonę užsienyje vis dar lieka sudėtinga.
Naujų automobilių sandorių kiekis (atmetus numanomą reeksportą) susitraukė 7 proc., o tuo tarpu pačioje seniausioje, virš 21 metų automobilių amžiaus grupėje pastebėtas lygiai toks pat, 7 proc. sandorių kiekio augimas. Daug tokio amžiaus automobilių buvo parduoti dar iki įvedant vienkartinį taršos mokestį. Po mokesčio įvedimo šioje amžiaus grupėje sandorių kiekiai buvo stipriai sumažėję, o dabar, prabėgus dvejiems metams, šių automobilių savininkai natūraliai pradeda norėti atsinaujinti savo vairuojamą automobilį, todėl rinkoje pradeda didėti pasiūla.
Na, o automobilių iki 1 metų amžiaus 16 proc. sandorių kiekio kilimą daugiausiai lėmė ilgi naujų transporto priemonių laukimo terminai. Pirkėjai mieliau renkasi naudotą automobilį čia ir dabar, vietoje alternatyvos ilgesnį laiką laukti naujo.
Įvežami vis naujesni automobiliai
Vieną iš pozityvių pasikeitimų galime pastebėti į Lietuvą įvežtų automobilių statistikoje. Nors ir po truputį, į mūsų šalį kasmet įvežami vis naujesni automobiliai. Tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais vidutinis į Lietuvą įvežtų transporto priemonių amžius siekė 11 m. ir 10 mėn., pernai – 11 m. ir 6 mėn., o šiemet – 11 m. ir 1 mėn.
Galima pasidžiaugti, kad aplinką labiausiai teršiančių, dyzelinių automobilių į Lietuvą įvežama vis mažiau. Pernai metų antrą ketvirtį iš 100 proc. Į mūsų šalį įvežtų automobilių 77,3 proc. buvo varomi dyzeliu. Šiemet tokių transporto priemonių – 70,7 proc. Dyzeliai vis dar sudaro didžiausią dalį iš visų per ketvirtį įvežtų automobilių, tačiau ši dalis, nors ir lėtai, tačiau sistemingai mažėja.
Antrą pagal dydį pyrago dalį, 18,8 proc. sudaro benzinu varomos transporto priemonės. Tačiau bendras jų kiekis, lyginant su antruoju 2021 metų ketvirčiu sumažėjo 7 proc., arba lygiai 300 automobilių.
Hibridinių automobilių dalis tampa vis reikšmingesnė. Per metus ji paaugo penktadaliu ir šiemet sudaro jau 7,5 proc. visų per ketvirtį į Lietuvą įvežtų automobilių. Dabar kas ketvirtas į mūsų šalį įvežamas benzinu varomas automobilis yra hibridinis. Panašu, kad tendencijos naudotų automobilių rinkoje seka paskui naujų, tačiau tai vyksta su 5 - 10 metų atsilikimu. Būtent tada nauji hibridiniai automobiliai pradėjo populiarėti, o dabar antrinėje rinkoje yra padidėjusi jų pasiūla.
Na, o vien elektra varomų transporto priemonių augimo tempai išlieka panašūs kaip ir anksčiau. Įvežamų elektromobilių kiekis per metus išaugo 39 proc., tačiau tai vis dar tėra 262 įvežti automobiliai per 3 paskutinius šių metų mėnesius.
Pagrindinis naujų automobilių rinkos susitraukimas įvyko dėl nebe pirmą ketvirtį iš eilės mažėjančio reeksporto. Numanomai, šiemet jo apskritai beveik nebeliks ir reeksportuojamos transporto priemonės sudarys apie 1 proc. visų parduotų naujų automobilių.
Atmetus reeksportą, vietinės naujų automobilių rinkos susitraukimas, lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, siekia 7 proc. Tačiau jei lygintume ne su pernai, o su priešpandeminiu 2019 metų laikotarpiu – rinka vis dar lieka išaugusi 20 proc.
Naujų automobilių pasiskirstymas pagal degalų rūšį
Naujų automobilių pasiskirstymas pagal degalų tipą išlieka panašus, kaip ir prieš metus. Didžiausią pyrago dalį – 44,2 proc. sudaro benzinu varomos transporto priemonės. Antroje vietoje – hibridai. Jie sudaro 31,6 proc. visų per ketvirtį nupirktų naujų automobilių. Trečioje – dyzeliai. Jų dalis, kurį laiką mažėjusi, šį ketvirtį išliko panaši kaip ir pernai. Dyzelinės transporto priemonės sudaro 20,2 proc. pyrago.
Elektromobilių dalis, kaip jau tampa įprasta, auga. Tačiau lyginant su ES vidurkiu, kuris siekia 9 proc. – jie vis dar sudaro mažą pardavimų dalį. Prieš metus elektromobiliai sudarė 2,1 proc, šiemet – 4 proc. visų naujų per ketvirtį parduotų automobilių. Tai – 336 parduotos transporto priemonės be vidaus degimo variklio.
Populiariausias naujas automobilis Lietuvoje ir toliau išlieka „Toyota RAV4“. Šis modelis ne tik be konkurencijos išliko pirmoje lentelės vietoje, daugiau nei dvigubai atsiplėšęs nuo antrosios, tačiau ir parduota jų buvo 15 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.
Didžiausią nuosmukį pademonstravo šių metų pirmą ketvirtį garbingoje trečioje vietoje buvęs ir per 3 mėnesius į devintą vietą nukritęs „Toyota C-HR“. Tačiau tikėtina, kad būtent šį modelį į lentelės apačią nustūmė naujasis to paties gamintojo kūrinys „Toyota Yaris Cross“. Tai tokią pačią hibridinę sistemą turintis, tik truputi mažesnis ir naujesnis modelis. Jo populiarumas per 3 mėnesius išaugo 87 proc.
Trečioji vieta taip pat priklauso „Toyota“. Šį kartą tai modelis „Corolla“, kuris lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu nukrito vos per vieną vietą žemyn.
Na, o populiarumo lentelėje apskritai nebuvęs, netikėtai didelį, net 20 kartų augimą pademonstravo ir penktoje vietoje atsidūrė „Peugeot Partner“. Šį modelį į tokią aukštą poziciją iškėlė milžiniškas vienos lietuvių įmonės užsakymas. O šį ketvirtį buvo pristatyta didelė dalis automobilių.
Jei pirmą šių metų ketvirtį populiariausių naujų elektromobilių sąraše puikavosi net 3 prabangūs elektromobiliai, tai šį ketvirtį jų nebeliko. Prabangiausias EV šį kartą – „Skoda Enyaq“. Šis modelis pagal paklausą trečioje vietoje su 28 parduotais modeliais.
Antroje vietoje – mažasis „Peugeot“ SUV pavadinimu 2008. Šis gamintojas per paskutinius tris mėnesius pardavė 40 tokių modelių.
O pirmoje vietoje – pigiausias naujas elektromobilis, kurį galima rasti mūsų rinkoje. Tai – vos nuo 20,5 tūkst. eurų kainuojantis „Dacia Spring“. Tikėtina, kad pirkėjus būtent ir sugundė žema automobilio kaina.
Pirmą kartą Lietuvoje įregistruoti ir 2 visiškai nauji elektromobiliai: „Mercedes Benz EQE“ bei „Volkswagen ID.5 GTX“.
Lyginant su pernai metų antruoju ketvirčiu, šiemet į užsienį išregistruota 8,5 tūkst. daugiau automobilių. Galima numanyti, kad didžioji šio prieaugio dalis susidarė dėl padidėjusio pirkėjų iš Ukrainos skaičiaus. 3 mėnesius į Ukrainą įvežamiems automobiliams praktiškai nebuvo taikomi importo muitai, todėl perkamų automobilių kiekis tapo rekordinis. O jeigu įvertinsime ir išaugusių laikinai registracijai įvežtų automobilių skaičių – galime numanyti, kad ukrainiečiai Lietuvoje per šį laikotarpį įsigijo apie 15 tūkst. transporto priemonių. Tai – penktadalis to, ką per tą patį ketvirtį įsigijo lietuviai.
Vidutinis Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius ir toliau didėja. Lyginant su tuo pačiu ketvirčiu pernai, kuomet vidutinis transporto priemonės amžius siekė 16 metų ir 2 mėnesius, automobiliai paseno 3 mėnesiais ir dabar jų amžius siekia 16 metų ir 5 mėnesius.
Parko senėjimą lemia didėjantis 16 metų amžiaus ir vyresnių automobilių kiekis. Ši tendencija nesikeičia dėl to, kad automobilių parkas šalies viduje natūraliai sensta, o į Lietuvą įvežti automobilius iš Europos rinkos vis dar yra sunku. Tikėtina, kad vidaus rinkos transporto priemonių vidutinis amžius pradės mažėti automobilių importui grįžus į priešpandeminį lygį.
Prognozės
Panašu, kad tam tikra stagnacija automobilių rinkoje išlieka, kaip ir buvo prognozuota. Greitų pokyčių neverta tikėtis nei naujų automobilių gamybos tempuose, nei naudotų pasiūloje Europos rinkose. Ir toliau tikimasi didesnio rinkos atsigavimo 2023 metų antroje pusėje. Jei, žinoma, prognozuojama ekonominė krizė nesukels papildomų iššūkių. Kainų kritimo tikėtis taip pat nereikėtų.
Europos Parlamentui pritarus įstatymo projektui nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą, tikėtina, kad lėtai ir sistemingai auganti mažataršio transporto paklausa įgaus dar didesnį pagreitį. Per ateinančius keletą metų gerėjant infrastruktūrai, didėjant elektromobilių pasiūlai, o valstybei toliau skiriant subsidijas – tikėtina, kad stipriai augs ne tik hibridinių, tačiau ir vien elektra varomų automobilių kiekiai.
Degalų kainoms kylant į aukštumas, galimas didelio litražo, benzinui valgių parduodamų automobilių kiekio augimas. 1l degalų kainai siekiant kone 2 eurus, o šalia netylant kalboms apie galimą krizę, tokių automobilių savininkai galimai norės susimažinti savo mėnesines išlaidas, keisdami automobilį į taupesnį. Tai taip pat gali padidinti ir dyzeliu varomų automobilių paklausą.
