Visais laikais automobilių gamintojai sekė tendencijas ir stengėsi jas pritaikyti savo gaminamoms transporto priemonėms. Ir nors ne viena kompanija deklaruoja, kad siekia vairuotojams ir keleiviams užtikrinti funkcionalų komfortą, gaminti patogias ir ergonomiškas automobilio interjero konstrukcijas, pritaikyti technologines naujoves taip, kad šios būtų lengvai valdomos ir intuityvios, pasitaiko ir nesėkmių.
Dabar automobilių pramonėje technologijoms skiriama tiek daug reikšmės, kad esminį tikslą gamintojai pamiršta ir paaukoja galutinio vartotojo – vairuotojo ir keleivio – komfortą, pastebi Prancūzijos „Citroën“.
Kertinis šimtametes tradicijas turinčio automobilių gamintojo tikslas – sumažinti stresą ir nuovargį vairuojant. Mat, anot gamintojo, tikrasis komfortas atrandamas mažinant vairuotojui tenkančią psichologinę apkrovą. Štai kodėl jau dešimtmečius „Citroën“ funkcionalų komfortą laiko automobilio dizaino širdimi, o pavyzdžių gausu prancūziškų automobilių gamybos istorijoje.
Atkreipė dėmesį į vairą
Pradėjus diegti vis daugiau naujų sprendimų, automobilių salonuose teko rasti vietos daugybei mygtukų, svirčių ir valdiklių. Ne vienas gamintojas pastebėjo, kad kol vairuotojas ieško reikiamo mygtuko ar svirtelės, kalbėti apie saugumą keliuose – sunku. Tad pradėjo svarbiausius valdiklius perkelti ant vairo.
„Citroën“ į šią problemą pažiūrėjo dar iš kito kampo. XXI amžiaus pradžioje su C4 modeliu kompanija pristatė paprastą, bet unikalų sprendimą: vairui sukantis centrinė jo dalis likdavo stacionari. Tai ne tik leido išlaikyti viską, ko reikia, vairuotojui po ranka ir prieš akis, bet drauge ir gelbėjo posūkiuose: kol konkurentų įtaisyti valdikliai sukdavosi drauge su vairu, visi „Citroën“ automobilių mygtukai buvo statiški ir aiškiai matomi. Be to, tokia naujovė atitiko ir griežtus saugumo reikalavimus, susijusius su saugos pagalvės veikimu avarijos atveju.
Neįprasta idėja buvo ir kita inovacija – žibintai, pasisukantys į tą pusę, į kurią sukamas vairas – ypač gelbėjo važiuojant tamsoje, mat vairuotojams leido geriau matyti kelią priešais. Tokius žibintus Prancūzijos automobilių gamintojas sukūrė 1967-ųjų DS modeliui, o vėliau juos gavo ir SM, kuriuose du iš šešių priekinių žibintų buvo valdomi hidrauliškai ir sukosi posūkio kryptimi.
Nors pristatyti prieš daugelį metų geriausių gamos modelių komfortui ir funkcionalumui užtikrinti, jie veikė taip, kaip dabar veikia išmanūs pačių naujausių automobilių žibintai.
Naujovių, kokių yra šiuolaikiniuose automobiliuose, buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, „Citroën“ modeliai GS, GSA, CX ir BX turėjo valdymo pultus, skirtus svarbiausioms automobilio funkcijoms pasiekti taip, kad vairuotojui nereikėtų nukreipti dėmesio nuo pagrindinės savo užduoties – vairavimo.
Pradėjo įdomesnio interjero erą
Kelių dešimčių senumo automobiliai turi vieną bendrą bruožą – ganėtinai plokščią, ypač akies netraukiančią plastikinę interjero apdailą. Šioms detalėms gamintojai pernelyg daug dėmesio neskyrė, tačiau „Citroën“, kurdamas CX modelį, nusprendė pamėginti plastiką išlieti taip, kad sukurtų vientiso interjero įspūdį. Vienas iš naujų sprendimų buvo skraidančios lėkštės formą primenantis elementas, pavadintas „Lunule“, puslankiu apgaubęs visus valdiklius aplink vairą ir prietaisų skydelį.
Inovatyvų „Lunule“ dizainą sukūrė skulptorius ir dizaineris Michaelis Harmandas, kuris brėžė „Citroën“ dizaino kryptį 1960–1980 m. Tais laikais toks dizainas atspindėjo naujas funkcionalaus komforto aukštumas. „Lunule“ dizainą pritaikius ir kitiems „Citroën“ modeliams, šią idėją pasigavo kiti automobilių gamintojai ir 1980–1990 m. įsigalėjo naujos plastiko liejimo technologijos.
Išskirtinis interjeras buvo ne vienintelė CX modelio ypatybė. Automobilis gavo apšviestą spidometrą, paslėptą po didinamuoju stiklu, kuris vairuotojui leido matyti greitį akimirksniu: įžiūrėti skaičius buvo kur kas paprasčiau nei įsižiūrėti, ties kuria pozicija yra tradicinio spidometro adatėlė.
Skaitmeniniai ekranai – senesni nei manote
Žingsniu į visiškai naują automobilių dizaino erą tapo „Citroën BX“ modelis. Penktadalis 1982 m. pasirodžiusio automobilio kėbulo buvo pagaminta iš plastiko, o interjerui naudoti iš jo išlieti funkcijų valdymo slankikliai ir svirtys. Prabėgus dar trejiems metams pristatytas „BX Digit“ modelis, pradėjęs skaitmeninių prietaisų skydelių ir ekranų erą. Modeliui pasiūlęs televizijos įrangą, „Citroën“ sukūrė pirmuosius skaitmeniniais signalais kontroliuojamus valdiklius ir prietaisų skydelį. Ši technologija tapo dabartinių skaitmeninių skydelių pirmtake.
Kitu žingsniu tapo „Citroën C6“ modelyje atsiradusi skaitmeninė informacijos projekcija ant priekinio stiklo (angl. „Head-up Display“, HUD). Nuo tada ši technologija naudojama iki šių dienų net ir patiems naujausiems automobiliams. Toks pats likimas ištiko ir skaitmeninį prietaisų skydelį, kuris pirmiausia pasirodęs „Xsara Picasso“ modelyje gyvuoja iki pat šių dienų. Pavyzdžiui, „C4 SpaceTourer“ turi net 30 cm skersmens prietaisų skydelį, leidžiantį komfortiškai matyti informaciją tiek vairuotojui, tiek keleiviui.
Technologijos metams bėgant kinta, svirtis ir mygtukus keičia lietimui jautrūs ekranai, automobilio televiziją – galimybė išlikti prisijungus prie pasaulio per „MirrorLink“, „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ sąsajas, tačiau viena nuostata dešimtmečius išliko nepatikusi, teigia automobilių gamintojas. Nuo pat pirmųjų posūkio kryptimi besisukančių žibintų ir „Lunule“ prietaisų skydelio dizaino iki pat šių dienų skaitmeninių ekranų paprastumas ir vairuotojo bei keleivių komfortas yra svarbiausi aspektai, kurių laikosi „Citroën“.
