Angliško, trijų ratų automobilio pristatymas surengtas neatsitiktinai. Projektas pavadintas „Trim ratais“. Trijų ratų mašiną lietuviai įsigijo Anglijoje, ten pat ją restauravo ir nepabūgę varginančios ir sunkios kelionės savo eiga grįžo į Lietuvą.
„Diagnozavau sau ligą, man patinka automobiliai, kurie yra automobilizmo klystkeliai“, – pasakojimą pradeda asociacijos „Retromobile“ narys Vytautas Prekevičius. – Tai nėra visiškai standartiniai automobiliai, jie yra išskirtiniai – keistenybės mūsų keliams. Vienas iš tokių yra Lietuvoje nematytas „Reliant Robin“.
Maždaug prieš pusę metų Vytautui toptelėjo mintis įsigyti tokį automobilį. Anglijoje tą padaryti yra visai nesunku. Tad pasidalino gimusia idėja su kolegomis, kurie ir padėjo rasti tokį automobilį.
„Vieną dieną sulaukiau skambučio. Telefono ekrane pasirodė angliškas telefono numeris. Atsiliepiau. Skambino vieno mūsų klubo nario giminaitis gyvenantis Anglijoje. Vyras aukcione rado parduodamą automobilį ir pasiūlė jį įsigyti. Po savaitės automobilis buvo laimėtas aukcione. Kainavo 350 svarų. Vienintelis trūkumas buvo tas, kad būklė automobilio buvo nežinoma“, – pasakoja Vytautas.
Pardavėjas apie mašiną nežinojo nieko, vienintelis dalykas, kurį jis galėjo pasakyti tai buvo „greičiausiai važiuoja“
Automobilį aukcione pardavinėjęs vyras jį buvo įsigijęs atsitiktinai. Kaip pats sakė, tai padarė išgėręs per daug alaus. Prablaivėjęs suprato, kad jis jam visai nereikalingas, ir tuoj pat įdėjo skelbimą į aukcioną.
Pardavėjas apie mašiną nežinojo nieko, vienintelis dalykas, kurį jis galėjo pasakyti tai buvo: „greičiausiai važiuoja“.
Nupirkus automobilį prasidėjo nauji rūpesčiai – kaip automobilį parsivežti į Lietuvą.
Paprasčiausias variantas buvo automobilį gabentis tralu, bet tai naujiesiems savininkams pasirodė per daug paprastas būdas. Todėl entuziastai sėdo į kemperį ir išvyko į Angliją.
Pirmas įspūdis išvydus pirkinį nebuvo pats geriausias – nudrengtas, senas automobilis. Dažai nublukę ir vietomis nusilupę, vienos durys iškritusios, o po variklio gaubtu – krūva lapų.
Buvęs savininkas bagažinėje paliko ir visą automobilio „ligos“ istoriją. Visos dalys, kurios kažkada buvo keistos liko sukauptos bagažinėje. Naujieji šeimininkai detalių neišmetė, o parsivežė jas į Lietuvą: „Galbūt kai reikės ką nors keisti, ta sena bus dar tinkama ir panaudosime“, – šypteli Vytautas.
Didžiausia intriga buvo kaip automobilis ištrauktas iš krūmų atlaikys savaitę truksiančią kelionę.
Pagrindinis instrumentas buvo optimizmas
Per tris dienas lietuviai sugebėjo ne tik įstatyti naujas duris, pakeisti begalę detalių, perdažyti, apdrausti, bet ir atlikti techninę automobilio apžiūrą, po kurios jis tapo tinkamas važiuoti bendro naudojimo keliais.
„Mašina buvo taisoma ne profesionaliomis sąlygomis, bet profesionaliais įrankiais. O pagrindinis instrumentas buvo optimizmas“, – sako Vytautas.
Remontas prasidėjo nuo darbų sąrašo. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas saugumui ir automobilio patikimumui. Pavyzdžiui, automobilio padangos vizualiai atrodė dar visai geros, tačiau paaiškėjo, kad jos pagamintos kone prieš tris dešimtmečius. Todėl, keičiant susidėvėjusias detales, visus automobilyje esančius skysčius, buvo pakeistos ir jos.
„Kelyje turėjome be galo daug problemų. Karbiuratorių perrinkinėjome gal aštuonis kartus. Teko pakeisti degimo sistemą. Nepaisant visų bėdų, variklis, kelionę atlaikė gana gerai. Kad ir kokia juokinga ir vizualiai nepraktiška ši mašina atrodo, matosi, kad ją kūrė protingi žmonės“, – pasakoja Vytautas.
Kelionė į Lietuvą užtruko apie savaitę. Pakeliui buvo lankomi muziejai ir automobilių parodos. Bandant suspėti į norimas aplankyti vienas teko skubėti, tad kelionė truko beveik nenutrūkstamai besikeičiant vairuotojams.
Automobilis pagamintas iš plastiko ir sveria tik 405 kilogramus.
Trijų ratų automobilyje įmontuota mechaninė keturių pavarų greičių dėžė. Galinius ratus suka 750 kubinių centimetrų tūrio keturių cilindrų variklis aušinamas skysčiu.
„Nuo sankryžos išvažiuodavome ne paskutiniai. Visą kelią važiavome apie 80 kilometrų per valandą greičiu. Keletą kartų buvome įsibėgėję ir iki 100 km/h. Svarbiausia buvo saugiai pasiekti kelionės tikslą, todėl stengėmės nebandyti maksimalios ribos“, – teigiamai automobilio dinamines savybes įvertino V.Prekevičius.
Vytautas prisipažino, kad kurį laiką automobilis ilsėsis nuo naujųjų savininkų dėmesio, tačiau vėliau jo lauks išbandymas tikroje lenktynių trasoje, kur bus išmėgintos visos mašinos galimybės.
„Esu žiauriai nustebęs ir labai sunku papasakoti, koks yra jausmas. Bet automobilis yra kur kas stabilesnis, negu atrodo. Visa paslaptis slypi tame, kad variklis yra įmontuotas labai žemai, beveik automobilio viduryje. Nors automobilis ir supasi važiuodamas, bet balansas jo tikrai labai geras“, – paklaustas, ar nebaisu, kad vieną ratą priekyje turinti mašina apvirs posūkyje, sakė naujasis šeimininkas.
