Alternatyva asmeniniam automobiliui, prilygstanti jam komfortu, patogumu ir eksploatacijos kaštais, neegzistuoja – visur yra vienokių ar kitokių kompromisų. Tačiau situacija gali labai pasikeisti, kai rinką užvaldys autonominiai automobiliai.
Spūstys nebūtinai sumažės
Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti eismas daugeliui transporto priemonių važiuojant savarankiškai, tačiau, pasak „Goodyear“ gamintojo atstovybės Lietuvoje vadovo Elmanto Latkausko, dėl tokios technologijos laukti ištuštėjusių gatvių neverta. Dabar prognozuoti ateitį sunku, tačiau yra tikimybė, kad automobilių skaičius gatvėse išaugtų dar labiau.
Kompiuteriu dirbti neįmanoma tik pačiam vairuojant, tačiau situacija pasikeistų išpopuliarėjus autonominiam transportui
„Kuo toliau, tuo daugiau žmonių tampa nepriklausomi nuo vietos: jie gali dirbti važiuodami traukiniu, autobusu, skrisdami lėktuvu. Kompiuteriu dirbti neįmanoma tik pačiam vairuojant, tačiau situacija pasikeistų išpopuliarėjus autonominiam transportui. Gali būti, kad tokiu atveju dar daugiau žmonių naudotųsi asmeniniu transportu, nes kelionių metu nebereikėtų vairuoti“, – svarsto E. Latkauskas.
Gali būti, kad galėdami dirbti, skaityti naujienas ar žiūrėti filmus kelionių mieste metu žmonės tuo naudotųsi aktyviau. Jeigu į darbą pavėluoti gali tik per vėlai atvertęs kompiuterį, tuomet ir stovėjimas spūstyje tampa ne problema. Savavaldės transporto priemonės turi daugiau galimybių ne išnaikinti eismo spūstis, bet pakeisti jų pobūdį – žmonės stovėjimą jose pradėtų vertinti ne kaip laiko gaišimą.
„Goodyear“ dar praėjusių metų Ženevos automobilių parodoje pristatė viziją, kaip turėtų atrodyti autonominiai ateities automobiliai. Įmonės sukurta sferinės padangos „Eagle 360“ koncepcija žurnalo „Time“ buvo pripažinta vienu iš geriausių tų metų išradimų. Padangos yra itin svarbus aspektas autonominių technologijų plėtroje, nes nuo jų kokybės ir nusidėvėjimo keičiasi automobilio savybės. Savavaldės transporto priemonės dar turės išmokti jas įvertinti arba tai turės daryti pačios padangos ir siųsti aktualią informaciją automobiliui.
Pereinamuoju laikotarpiu laukia daug iššūkių
Paklaustas, kaip galėtų atrodyti pereinamasis laikotarpis Lietuvos miestų gatvėse, kai dauguma automobilių bus įprasti ir atsiras vienas kitas savavaldis, „BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis atsakė vienu žodžiu: „Niekaip“.
„Neįsivaizduoju tokios situacijos, nes bent kol kas nematau autonominių automobilių mūsų chaotiškame eisme. Įdomu, kaip jie išgyventų mūsų gatvėse? Juk autonominiai automobiliai dažniausiai orientuojasi į žymėjimą, o pas mus jo daug kur visai nėra, todėl reikėtų daug ką pakeisti ir modernizuoti. Tai – priemonių, kurioms mūsų valstybė tiesiog nepasiruošusi, kompleksas“, – teigia D. Jonušis.
„Goodyear“ atstovas pritaria, kad didžiausia problema savavaldžiams automobiliams yra neišvystyta infrastruktūra. Beveik visų kelių ženklinimas privalėtų būti atnaujintas, jie neturėtų būti duobėti, o pakelės medžiai ir krūmai – neužstoti ženklų bei šviesoforų.
Galime įsivaizduoti, kaip eismo sraute atrodo pirmą kartą į gatvę išvažiavęs B kategorijos egzaminui besiruošiantis mokinys – panašiai šiandieniniame eisme atrodytų savavaldis automobilis
Ne mažesnis iššūkis laukia vairuotojų, kurie, gatvėse atsiradus pirmoms autonominėms transporto priemonėms, turėtų prisitaikyti prie jų elgsenos.
„Savavaldės transporto priemonės važiuotų pagal visas eismo taisykles, lėtai pajudėtų nuo sankryžos, neviršytų leistino greičio, persirikiuotų palengva ir vengtų bet kokių staigių judesių. Galime įsivaizduoti, kaip eismo sraute atrodo pirmą kartą į gatvę išvažiavęs B kategorijos egzaminui besiruošiantis mokinys – panašiai šiandieniniame eisme atrodytų savavaldis automobilis“, – lygina E. Latkauskas.
Dalis technologijų prieinamos jau šiandien
Joks serijinės gamybos automobilis negali ilgą laiką važiuoti autonominiu režimu, tačiau jo užuomazgų – ne viena. Dabar daugelis automobilių jau turi galimybę bent kelias sekundes važiuoti nenukrypdami nuo eismo juostos, automatiškai perjungti trumpąsias šviesas vietoje ilgųjų, autonomiškai stabdyti išvydus kliūtį ar net sustoti bei įjungti avarinį signalą, jeigu vairuotojas užmiega.
„Autonominės technologijos vystosi sparčiai ir vienos kaip pačios geriausios ar svarbiausios išskirti negalima. Montuojamos atskirai, jos atveria nemažai galimybių, o sujungtos į vieną visumą geba atlikti dalykus, apie kuriuos prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kai kurie automobiliai gali patys judėti eismo spūstyje: adaptyvi kruizo kontrolė padeda išlaikyti pastovų atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės ir įsibėgėti ar visiškai sustoti, o eismo juostų stebėjimo sistema – judėti tarp nubrėžtų baltų linijų neliečiant vairo“, – sako E. Latkauskas, pabrėždamas, kad tokios technologijos neįgalina vairuotojo maigyti telefoną spūstyje – žmogus vis dar yra svarbiausias elementas automobilyje.
Nors ir kokios tobulos technologijos bebūtų, „BMW vairavimo akademijos“ vadovas D. Jonušis taip pat skatina neatsipalaiduoti ir prisiminti, kad elektroniniai pagalbininkai nėra visagaliai.
„Neužmirškime, kad eisme dalyvauja trys komponentai: kelias, automobilis ir vairuotojas. Ir automobilis čia tik vienas iš trijų. Tik kai visi trys komponentai dirba puikiai, tada yra saugu vairuoti“, – tvirtina patyręs vairuotojas.
