Paskutinį kartą per ketvirtį sudarytų sandorių kiekis viršijo 80 tūkst. ribą 2021 metų trečiąjį ketvirtį. Po 2 iššūkių kupinų metų sandorių kiekis ir vėl pakilo iki šios ribos ir siekia 83,4 tūkst. Na, o jei lygintume paskutinį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – buvo pasirašyta 5 proc. daugiau sutarčių.
Augant sandorių kiekiams – auga apyvarta. Pastaroji per metus padidėjo tiek naujų, tiek ir naudotų automobilių segmentuose. Kadangi rinkoje pastebimas transporto priemonių kainų stabilizavimasis, apyvartos augimui daugiausiai įtakos davė išaugęs pasirašytų sutarčių kiekis.
Transporto priemonių vidutinė kaina taip pat nebeauga dviženkliais skaičiais, kaip pastaraisiais metais. Naudoto automobilio vidutinė vertė pakilo 600 eurų ir dabar siekia 9 tūkst. eurų. Naujas automobilis šalyje vidutiniškai nuperkamas už 38,9 tūkst. eurų.
Kaip nutinka nebe pirmą ketvirtį iš eilės – į mūsų šalį įvežamų transporto priemonių vidutinis amžius mažėjo, tačiau tai neturėjo jokios įtakos vidinio Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkiui. Šalyje automobiliai dar labiau paseno.
Jei naudotų automobilių vairuotojų degalų rūšies pasirinkimas kol kas nesikeičia, tai panašu, kad naujų transporto priemonių pirkėjai renkasi vis ekologiškesnį transportą. Iš visų naujų per ketvirtį parduotų automobilių – beveik 35 proc. yra hibridiniai, o 30 proc. – grynieji elektromobiliai.
Na, o tiek populiariausių naujų automobilių, tiek elektromobilių „Top 10“ lentelėse daugiausiai vietų ir vėl užima „Toyota“.
Paskutinį šių metų ketvirtį buvo sudaryti 83,4 tūkst. transporto priemonių pardavimo sandorių. Tai – 5 proc. daugiau nei lygiai prieš metus. Panašu, kad pardavimų kiekiai stabiliai grįžta į tą lygį, kurį paskutinį kartą matėme dar 2021 metais.
Tiek naudotų, mūsų šalyje jau registruotų, tiek naujų transporto priemonių pardavimo kiekiai pakilo po 3 proc. Tuo tarpu į šalį įvežamų automobilių kiekis ūgtelėjo 11 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Padidėjęs importo kiekis indikuoja apie tai, kad naujų transporto priemonių gamybos terminai trumpėja. Juos lengviau įsigyti vakarų Europos piliečiams, todėl daugiau naudotų automobilių pasiekia ir mūsų duris.
Augant sandorių kiekiams, lygiai tokiu pat ramiu tempu auga ir rinkos apyvarta. Pastaroji per metus išaugo tiek naujų, tiek ir naudotų transporto priemonių segmentuose. Naujų – 7 proc., naudotų dar daugiau – 13 proc. Kadangi rinkoje pastebimas transporto priemonių kainų stabilizavimasis, apyvartos augimui daugiausiai įtakos davė išaugęs pasirašytų sutarčių kiekis.
Bendras rinkos apyvartos augimas – 12 proc., arba daugiau nei 101 mln. eurų, lyginant su trečiuoju 2022 metų ketvirčiu. Jau antrą ketvirtį iš eilės fiksuojama didžiausia apyvarta iki šiol.
Transporto priemonių vidutinė kaina taip pat nebeauga dviženkliais skaičiais, kaip pastaraisiais metais. Šiek tiek ūgtelėjo tiek naujų, tiek naudotų transporto priemonių vertės. Naudoto automobilio vidutinė kaina per metus augo 600 eurų ir dabar siekia 9 tūkst. eurų. Tai – didžiausia vidutinė transporto priemonės kaina, fiksuota iki šiol, tačiau augimas vyksta stabiliai, iš lėto.
Naujo automobilio vidutinė vertė šiuo metu siekia 38.9 tūkst. eurų. Lyginant su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, augimas – 7,3 tūkst. eurų. Tai gali atrodyti, kaip ženklus kainos padidėjimas, tačiau lyginant su praeitu šių metų metų ketvirčiu, augimas gerokai mažesnis – 1.6 tūkst. eurų.
Trečiąjį 2023 metų ketvirtį kainos kilo beveik visose amžiaus grupėse. Augimas lėtai vyksta. Jis siekia nuo 2 iki 8 proc., todėl galima traktuoti, kad tai ne augimas, o stabilizacija. Kainos kyla tiek dėl bendros visoje Europoje vyraujančios infliacijos, tiek ir dėl pakilusių naujų automobilių kainų.
Daugiausiai, 8 proc. per metus išaugo 1 metų dar nesulaukusių transporto priemonių kainos. Augimas ypač jautėsi prieš metus, kai naujų automobilių gamybos terminai buvo itin ilgi, o apynaujų automobilių paklausa – išaugusi. Dabar, kai terminai grįžta į priešpandeminį laikotarpį, stabilizuojasi ir kaina.
Na, o vienintelė amžiaus grupė, kurioje transporto priemonės, lyginant su trečiuoju 2022 metų ketvirčiu atpigo – seniausi, daugiau nei 21 metų amžiaus sulaukę automobiliai. Tikėtina, kad šių transporto priemonių kainoms augti ir toliau neleidžia dideli registracijos mokesčiai, sudarantys ženklią automobilio kainos dalį.
Sandorių kiekio augimas trečiąjį 2023 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo pastebimas beveik visose amžiaus grupėse. Daugiausiai, 15 proc., arba 1600 sandorių didėjo 11 – 15 metų amžiaus automobilių pardavimai. Šiek tiek mažiau – 10 proc. augo automobilių iki 1 metų amžiaus sandorių kiekiai. Tikėtina, kad atsigaunanti naudotų transporto priemonių rinka ir kainų stabilizavimas paskatino šių modelių paklausą.
4 proc. per metus ūgtelėjo vyriausių, daugiau nei 21 metų amžiaus transporto priemonių registracijų.
Naujų transporto priemonių sandorių kiekis, šį ketvirtį lyginant su laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo 3 proc. Kiekis pagrinde augo todėl, kad dėl lustų trūkumo vėlavę modelių pristatymo terminai po truputį grįžta į buvusį lygmenį.
Į mūsų šalį įvežamų automobilių amžius ir toliau stabiliai mažėja. Prieš dvejus metus vidutinis į Lietuvą importuotų transporto priemonių amžius siekė 11 metų ir 6 mėnesius, prieš metus – 11 metų ir 2 mėnesius, o šį ketvirtį jau siekia tik 10 metų ir 11 mėn.
Nors įvežami į Lietuvą automobiliai po truputį jaunėja – vairuotojų degalų rūšies pasirinkimas išlieka panašus, kaip ir prieš metus. Jei iš visų importuotų naudotų automobilių 2022 metų trečiąjį ketvirtį dyzeliai sudarė 72.7 proc., tai šį ketvirtį jie sudaro 71 proc.
Hibridų importas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo kiek daugiau nei 25 proc. Dabar jie sudaro 7.6 proc. visų per ketvirtį įvežtų automobilių.
Vien elektra varomų automobilių importas jau nebe pirmą ketvirtį rodo triženklį prieaugį. Šį kartą per tris mėnesius įvežta du kartus daugiau elektromobilių nei prieš metus. Tačiau skaičiai parodo tikrąją situaciją. Trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežti 517 elektra varomų modelių, kurie sudaro vos 2.2 proc. viso importo.
Benzininių modelių į šalį įvežta 400 vnt. daugiau. Tai rodo 10.6 proc. prieaugį. Visų per ketvirtį į šalį importuotų modelių fone, jų dalis taip pat išlieka panaši, kaip ir prieš metus – 17.7 proc.
Naujų automobilių pardavimai išlieka stabilūs, lyginant trečiąjį 2023 metų ketvirtį su laikotarpiu prieš metus. Sandorių kiekis ūgtelėjo 3 proc., tačiau tai lėmė padidėjęs reeksporto kiekis. Prieš metus reeksportas sudarė vos 1 proc. visų parduotų automobilių, šį ketvirtį jis numanomai sudarys apie 4 proc.
Vidinėje rinkoje parduotų naujų automobilių kiekis sumažėjo vos 3 vnt., lyginant su trečiuoju 2022 metų laikotarpiu.
Jei į šalį importuojamų transporto priemonių pirkėjų kuro rūšies pasirinkimas bėgant ketvirčiams išlieka stabilus, tai naujų automobilių pirkėjai renkasi vis ekologiškesnį transportą.
Lygiai prieš metus, trečią 2022 metų ketvirtį benzininiai automobiliai sudarė 42.3 proc. visų parduotų naujų automobilių. Šį ketvirtį jų nupirkta 24.1 proc. mažiau ir ir dabar jų pardavimai sudaro tik 31.2 proc. visų per ketvirtį pasirašytų sutarčių.
Dyzelių dalis išliko stabili. Kaip prieš metus, taip ir dabar jie sudaro penktadalį visų per 2023 metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį įsigytų naujų automobilių.
Na, o hibridų ir elektromobilių kiekiai naujų transporto priemonių segmente išaugo itin stipriai. Hibridų dalis – 34.9 proc., elektromobilių – 30.5 proc., lyginant su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Būtent šios kuro rūšys atėmė pirkėjus iš benzininių automobilių. Naujų automobilių pardavimai rinkoje taip pat atspindi ir dabartinę gamintojų pasiūlą.
Populiariausių naujų automobilių modelių lyderių lentelėje ypatingų pasikeitimų nėra. Kaip dažnai nutinka – „Toyota“ modeliai „Corolla“ ir „RAV4“ vėl apsikeitė vietomis. Populiariausias trečiojo 2023 metų ketvirčio automobilis – “Toyota Corolla“. Per 3 mėnesius parduoti 515 modelių.
Pirmą kartą istorijoje ant podiumo užlipo ir „Škoda Octavia“. Puikiai vykusi trečioji modelio karta įtikino pirkėjus pasitikėti gamintoju. Tai atsispindi ketvirtosios kartos „Octavia“ pardavimuose.
Panašu, kad vairuotojai pamilo ir 2021 metais pristatytą naująjį „Peugeot 308“. Per 3 mėnesius modelį įsigijo 183 pirkėjai ir pastarasis iš 20 vietos populiariausiųjų sąraše pakilo į 6.
Na, o lentelė kaip ir prasideda, taip ir užsidaro – dar dviem „Toyota“ modeliais. „C-HR“ ir „Yaris Cross“ užima, atitinkamai, devintą ir dešimtą „Top 10“ lentelės vietas. „C-HR“ modelį per paskutinius 3 mėnesius įsigijo 151 pirkėjas, „Yaris Cross“ parduota 3 vnt. mažiau.
Populiariausių šio ketvirčio naujų elektromobilių lentelės lyderis – „Volkswagen ID.4“. Per ketvirtį šį modelį įsigijo 47 pirkėjai. Būtent šis automobilis iš lyderio pozicijos į antrą vietą nustūmė „Tesla Model Y“. Parduoti 44 modeliai.
2023 metų trečiąjį ketvirtį „Škoda Enyaq“ modelį įsigijo 9 pirkėjais mažiau nei antrą. Tai lėmė tik trečią „Top 10“ naujų elektromobilių lentelės vietą. Kiek žemiau, ketvirtoje pozicijoje, populiariausiųjų lentelėje niekada dar nebuvęs, komercinis „Toyota Proace City Electric“.
Galbūt „Toyota“ modeliams jau greitai pavyks dominuoti ne tik vidaus degimo variklius turinčių, tačiau ir elektromobilių „Top 10“ lentelėje. Mat dar vienas „Toyota“ modelis pavadinimu „BZ4x“ Lietuvoje buvo pradėtas pardavinėti tik šiemet, o jau pradeda savo kelią populiariausiųjų sąraše. Šį ketvirtį – 10 vietoje su 15 parduotų modelių.
„Nissan Ariya“ ir „Kia EV6“ taip pat yra šios lentelės naujokai.
Šį ketvirtį Lietuvoje taip pat buvo įregistruoti ir 3 mūsų šalies keliais dar niekada iki šiol neriedėję elektromobiliai. Du komerciniai: „Nissan Townstar“ ir „Opel Combo-e“ bei vienas aerodinamiškiausių elektromobilių pasaulyje – „Hyundai Ioniq 6“.
Į Lietuvą įvežamų automobilių amžiaus statistika jau nebe pirmą ketvirtį rodo vis pozityvesnius skaičius, tačiau to nepakanka vidinio šalies transporto priemonių parko atsinaujinimui. Jis ir toliau stabiliai sensta. Prieš metus mūsų šalyje važiuojančio automobilio vidutinis amžius siekė 16 metų ir 5 mėnesius, dabar – 16 metų ir 9 mėnesius. Parkas paseno dar 4 mėnesiais.
Tai lėmė ypač išaugęs vyresnių nei 21 metų amžiaus automobilių kiekis. Per metus šių transporto priemonių skaičius išaugo 11.5 proc. Paskutinius porą metų Lietuvoje buvo stipriai jaučiamas naudotų automobilių trūkumas, todėl vidinis šalies parkas vis dar nespėjo atsinaujinti, o transporto priemonės natūraliai sensta.
PROGNOZĖS
Naujų automobilių registracijų kiekiai paskutiniais ketvirčiais vis didėja, todėl yra nemažai vilties, kad tiek mūsų šalies, tiek kitose Europos rinkose matysime augimą. Tačiau pandemijos metu gerokai sumažėję pardavimų kiekiai ir 2022 metais stipriai išsibalansavę skaičiai vis dar atsispindės metiniuose skaičiavimuose. Reikės laiko, kad rinka grįžtų į lygį, buvusį prieš „Covid-19” protrūkį. Remiantis EV-volumes.com tinklapio pateikiamais duomenimis, 2023 metais naujų transporto priemonių bus užregistruota 10 proc. daugiau nei pernai.
Naudotų automobilių pardavimai vis dar nepasiekė 2022 metų lygio, tačiau prognozuojama, kad tiek šių metų pabaigoje, tiek kitų metų pradžioje ir toliau turėtų vykti lėtas bei stabilus augimas. Toks, kokį ir matome šiuo metu.
Tuo tarpu naudotų elektromobilių paklausą gali neigiamai paveikti naujų elektra varomų automobilių kainų mažinimai, įvairios subsidijos, geresni finansavimo pasiūlymai ir, žinoma, naujų modelių siūlomi, gerokai didesni viena įkrova nuvažiuojami atstumai.
