Prieš du metus lankiausi Pasaulio Ralio Čempionato (WRC) etape Vokietijoje. Reziumuodamas tą patirtį parašiau atsiliepimą kuris tiek „gyvai“, tiek internetinėje erdvėje sukėlė pakankamai daug diskusijų. Ralio fanai teigė, jog tai yra tikrasis vyrų autosportas, tuo tarpu palaikantys „Formulę-1“ argumentavo, jog F-1 lenktyniaujama su tikrais varžovais, o ne laiku.
Apie bilietus
Šiemet portalo Autoplius.lt komanda apsilankė legendiniame Niurburgringe.
Ten stebėjo ištvermės lenktynes.
Ateinančią dieną mes turėjome du pasirinkimus: išsimiegoti ir dar nesutemus būti Hamburge arba nuvažiuoti papildomus 140 kilometrų ir apsilankyti Spa trasoje, kurioje vyks vienuoliktasis šių metų „Formulės-1“ etapas. Sprendimas buvo priimtas labai greitai. Bilietus labai patogiai ir greitai nusipirkome internetu. Stovimi „general admition“ bilietai (kaip ralyje) sekmadienio lenktynėms „Spa“ trasoje kainavo po 120 eurų, administravimo ir aptarnavimo mokesčiai sudarė papildomus 11. Informacija lyginantiems kainas: tai yra vidutiniškai 10-15 proc. brangiau nei dalyvavimas WRC etape Europoje.
Apie atvažiavimą
Nuo nakvynės vietos iki trasos mus skyrė 100 kilometrų asfalto, kuris driekėsi nuostabiais vingiuotais Vokietijos keliais ir ribojamo greičio apšviestomis Belgijos autostradomis. Nors išvažiavome ganėtinai anksti ir vylėmės spėti į GP-2 bei „Porsche Cup“ lenktynes (jos vyksta prieš pagrindinį „Formulės-1“ renginį), tačiau paskutiniai pora kilometrų truko taip ilgai, jog viltis trasoje būti 11 valandą ryto palaipsniui transformavosi į norą spėti pamatyti F-1 lenktynių startą.
Besilankantiems „Spa“ reiktų nusiteikti, jog labai maža trasos personalo dalis renginyje, į kurį atvyksta įvairių pasaulio šalių gyventojai, nekalba / nenori kalbėti angliškai. Ta kalba, kuri yra populiariausia Europos Sąjungoje. Pvz. policijos pareigūno pasiklausę kuria kryptimi judėti link bilietų atsiėmimo ofiso, atsakymą gavome prancūziškai. Organizatorių pateikiami žemėlapiai nėra itin tikslūs, tad galiausiai įsijungėme „Google Maps“.
Apie kainas
Automobilio parkavimas tam skirtose vietoje kainuoja 10 eurų, už tiek pat galima savo transporto priemonę palikti ir pas belgą, siūlantį vietą savo kieme. Verslo schema kaip Trakuose. Trasos 0,33 l talpos gazuoto gėrimo skardinėje kainuoja 3 eurus, 0,5 l skardinė alaus – 5. Už mažą porciją bulvyčių teks atseikėti 5, primokėjus eurą užlašins ir keletą gramų padažo, majonezo arba garstyčių. Sumuštinių, dešrainių kainos svyruoja nuo 8 iki 12 eurų už porciją.
Bet kuriuo atveju, tai nėra taip ir brangu, palyginus su bilieto kaina. Mus tikrinusi apsauga nelindo į kuprines, tad kitą kartą bandyčiau į trasą importuoti savo įsigytą produkciją. Nakvynės kainos šalia trasos yra labai belgiškos, tad mano pasiūlymas už keletą kartų mažesnę sumą apsigyventi vakarinėje Vokietijos dalyje esančiuose Achene arba Priume, apie 60 kilometrų nuo trasos.
Apie lenktynių stebėjimą
„Formulę-1“ per TV žiūriu nuo tada, kai Nigelis Mansellas su „Williams“ laimėjo čempionatą. Dabar man labai patinka stebėti „Martini“ spalvomis nudažytą „Williams“ bolidą, į kurio galinį sparną pernai žiūrėjo „Scuderia Ferrari“, o šiemet tą patį sėkmingai daro „Red Bull Racing“. Dabartinės „Formulės-1“ trasoje žiūrovai veiksmą trasoje stebi tokiu saugiu atstumu, jog matomas bolidas yra rankos piršto dydžio. Galbūt dėl to „Spa“ yra sumontuoti 16 didelių ekranų, kuriuose galima saugiai sekti varžybų eigą.
Mano sąmonėje „Formulė-1“ visais laikais buvo tas reginys, į kurį žmonės atvykdavo dėl garso, kai pro šalį pralekiant V8 / V10 / V12 konfigūracijos varikliams rankoje laikoma gėrimo tara suvirpėdavo. Fanai sakydavo, „Tu palieki mašiną parkinge 1,5 km iki trasos ir gali išgirsti variklių garsą, tai yra kažkas tokio!“. Nuo 2014-ųjų galima nesunkiai susikalbėti pro tave pravažiuojant bolidams, o į TV su statistika anglų kalba aš galiu pasižiūrėti ir savo namuose Vilniuje.
