Neseniai vykusiose „Ralis Aplink Lietuvą 2018“ varžybose mergina kartu su šturmane iškovojo net tris apdovanojimus, o paklausta, į ką lygiuojasi, Augustė atsakė, kad tik pati į save. Lenktynininkė sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su aktyviai autosporte veikiančiomis moterimis.
– Kaip susidomėjote autosportu?
– Gana dažnai sulaukiu klausimo: „nuo ko viskas prasidėjo?“. Manau, kad pradžia buvo dar tada, kai pati to gerai nesupratau. Pirmą žingsnį viskam davė mano brolis, kuris 2010 metais pakvietė mane į Zarasus pažiūrėti „300 Lakes Rally“ varžybų. Prisipažinsiu, važiuoti į Zarasus tuomet didelio noro nebuvo, o kas yra ralis, neturėjau visiškai jokio supratimo. Maniau, kad tai labiau panašu į „Formulę 1“, nes prieš tai tik tokias varžybas ir buvau mačiusi.
Pamenu, jau po pirmųjų sportininkų važiavimų negalėjau atplėšti akių nuo lekiančių, per tramplinus šokinėjančių automobilių. Po kurio laiko supratau, kad rimtai susirgau automobilių liga, nuo kurios vaistų nėra. Ji „įsisenėjo“ ir pakeitė gyvenimą. Kitais metais po pirmųjų matytų varžybų nuvykau pažiūrėti automobilių slalomo varžybų, kuriose vienas iš draugų pradėjo įkalbinėti mane sudalyvauti. Labai spyriojausi ir nepasitikėjau savimi, bet sutikau. Nors pasiekus finišą kojos drebėjo taip, kad negalėjau numinti sankabos, bet išlipusi iš automobilio suklykiau: „Noriu dar!“.
– Kokia autosporto šaka šiuo metu užsiimate?
– Šiuo metu dalyvauju mėgėjiškuose automobilių slalomuose, nes juose galima dalyvauti su standartiniu automobiliu. Šiais metais išbandžiau save ir mini ralyje, kartingų sporte.
– Kokių asmeninių savybių reikalauja autosportas?
– Tiek slalomas, tiek kartingai reikalauja ištvermės, pasitikėjimo savimi bei loginio ir strateginio mąstymo, kuris atsiranda su laiku.
– Iš sportininkų tenka girdėti, kad kiekvienas finišas varžybose jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo rezultato. Sutinkate su šia mintimi? Ką Jums reiškia laimėjimas?
Pritariu minčiai, kad kiekvienas finišas yra laimėjimas. Ne kartą tuo įsitikinau, kai iš varžybų turėjau pasitraukti dėl techninio gedimo. Tuomet buvo tikrai apmaudu, bet ne dėl to, kad sugedo automobilis, o dėl nebaigtų varžybų, nes kiekvienose jų atiduodi dalį savęs. Net ir praėjus kuriam laikui prisiminus tokias varžybas užplūsta liūdnos emocijos.
Kiekvienose varžybose sau išsikeliu tikslą pasiekti finišą. Laimėjimas man nėra užimta vieta, o labiau pasitenkinimas pasiektu tikslu ir užplūstančios geros emocijos. Tačiau, net ir kai nepasiseka, visuomet išmokstu naują pamoką, kuri padeda augti.
– Kokius didžiausius savo laimėjimus galėtumėte išskirti?
– Kiekvieną kartą finišavus sunkiose varžybose atrodo, kad būtent jos yra didžiausias laimėjimas. Šiuo metu manau, kad didžiausias pasiekimas – „Ralio Aplink Lietuvą 2018“ varžybos. Prieš ralį mano ir šturmanės (Rūta Saladžienė) tikslas buvo sėkmingai pasiekti finišą. Kol važiavome, atrodė, kad nėra jokios įtampos, tačiau pasiekus finišą supratome, kad varžybos buvo tikrai sunkios ir reikalaujančios daug jėgų.
Didelę nuostabą sukėlė prie Prezidentūros vykę apdovanojimai. Savo tikslą pasiekti finišą įgyvendinome, bet kad būsime dar ir iškovojusios net tris apdovanojimus (greičiausias moteriškas ekipažas, taip pat Marijampolės ir Širvintų merų taures), tikrai nesitikėjome. Taip pat labai džiaugiamės ir ralyje „Kauno ruduo 2018“ pasiektu rezultatu – trečia vieta bendroje įskaitoje.
– Kaip atrodo Jūsų pasiruošimas varžyboms?
– Prieš varžybas svarbiausias dalykas – pailsėti, tačiau tai ne visada pavyksta. Kažkokio specialaus pasiruošimo proceso negalėčiau apibūdinti, svarbiausia numanyti, ko gali prireikti ir visu tuo pasirūpinti, taip pat pasitikrinti padangų slėgį ir pripildyti degalų atsargas.
– Kokiose varžybose dalyvavote šį sezoną?
– Šį sezoną šiek tiek mažiau dėmesio skyriau slalomui ir daugiau raliui – dalyvavau mini ralio etapuose (I etapas Šiauliuose, II etapas Kaune, III etapas Alytuje), „Ralis Aplink Lietuvą 2018“ ir „Kauno ruduo 2018“ varžybose. Taip pat kartingų varžybose („Lietuvos Auto Moto klubų ir komandų kartingo taurė 2018“ ir „Moterų kartingo taurė 2018“). Sezonas dar nesibaigė, tad spėsiu dar kažkur sudalyvauti iki žiemos.
– Ilgą laiką vyravo stereotipas, kad automobilių sportas – vyriškas užsiėmimas. Kaip manote, ar jis jau išnyko?
– Stereotipas, kad automobilių sportas – vyriškas užsiėmimas, po truputį nyksta. Pamenu, kai tik pradėjau dalyvauti varžybose, tai vienas iš sunkumų buvo būtent toks visuomenės požiūris. Tačiau tai dar labiau paskatino kovoti ir jį paneigti. Dabar pastebiu, kad vis daugiau moterų pradeda domėtis autosportu ir bando į jį įsilieti, o joms labai padeda ir kiti dalyviai.
– Kas yra Jūsų pavyzdys autosporte?
– Kažkokio konkretaus pavyzdžio, kuriuo sekčiau, aš neturiu. Nemėgstu lygiuotis į kažką. Žinoma, mane supa puikiai važiuojantys, profesionalūs sportininkai, kurių patarimų dažnai klausiu, esant galimybei kartu treniruojuosi, tačiau aš esu tiesiog Augustė ir visuomet stengiuosi būti savimi. Važiuoju taip, kaip moku, ir nesiklausau kandžių replikų. Žinau, kokiu keliu einu ir stengiuosi tobulėti, o ne susitapatinti su kažkuo.
– Ką patartumėte moterims, besidominčioms galimybe prisidėti prie automobilių sporto?
– Visoms moterims, kurios bent kartą yra pasvajojusios apie automobilių sportą, siūlyčiau pabandyti. Jeigu nedrąsu iškart žengti prie starto linijos, tai yra galimybė pradėti nuo simuliatorių.
Nepamirškite, kad šį sportą sudaro daug šakų, todėl atraskite save ir tai, kas įdomiausia jums. Nebijokite svajoti, bandyti ir išsikelkite sau tikslus, kurių bandysite siekti, nenuleiskite rankų, jei iškart nepavyksta. Pradžioje yra daugybė klausimų, kuriuos nedrąsu užduoti, tačiau tik nuolat klausdamas rasi atsakymą. Noriu paskatinti ir padrąsinti kitas moteris, tad jeigu reikės pagalbos – visuomet kreipkitės.
