XXI a. Bistrampolio dvaras – modernus laisvalaikio centras. Čia įsikūrę pokylių salės, viešbutis, restoranas, danielių ferma (bus ir alpakų), SPA centras, sporto aikštynai, žirgynas.
TAIP PAT SKAITYKITE: pavasarinis „Škoda“ miesto visureigių žygis per didžiuosius miestus
Tačiau bene labiausiai Bistrampolio dvarą garsina nuo 2003 m. vykstantys klasikinės muzikos festivaliai. Iš pradžių simfoninė, kamerinė ir džiazo muzika skambėjo po atviru dangumi. 2008 m. koncertų sale tapo rekonstruotas dvaro žirgynas įspūdingais skliautais.
Be abejo, šią ir dar daugiau informacijos apie dvarą galima rasti internete. Tačiau bene labiausiai, apsilankius Bistrampolio dvare, nustebino faktai, kad čia pat, buvusioje elektrinėje, įkurta koplyčia (vyksta tik privačios pamaldos) ir asfaltuotas aerodromo takas! Taigi į Bistrampolį galima atvažiuoti ne tik automobiliu ar dviračiu, bet ir atskristi lėktuvu!
Be muzikos gerbėjų, pasak dvaro darbuotojo Justo Piliponio, čia dažnai sustoja užsieniečiai, tarkime, keliaujantys iš pietinės Europos į Skandinavijos šalis. O Lietuvos gyventojai užsuka ir aktyviu poilsiu pasidžiaugti: žirgais jodinėti ar lauko tenisą pažaisti.
Kultūros paveldas
Dvaro bibliotekoje, antrajame aukšte, saugomas ir kultūros paveldas. Pavyzdžiui, rašytojo, Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus rankraščiai ir knygos. Jis čia gyveno ir rinko medžiagą savo trilogijai „Tvanas“.
Ši dvarvietė egzistavo jau nuo XV amžiaus pabaigos. Iš pradžių buvo medinė. Nuo XVII a. pabaigos iki 1940 m. dvaras priklausė Bistramų giminei, kuri siejasi su garsiais žmonėmis – jų giminaitis buvo Henrikas Senkevičius, kuris dvare rinko medžiagą ir kūrė garsią lenkų trilogiją: 1. „Ugnimi ir kalaviju“ (1883–1884), 2. „Tvanas“ (1884–1886), 3. „Ponas Volodyjevskis“ (1887–1888).
Taigi dvaras yra aktualus lenkų kultūrai, dažnai yra lankomas lenkų turistų. Trys dvarininkai, būdami generolais, dalyvavo Borodino kautynėse rusų pusėje. Taigi, dvaras sietinas ir su Rusijos kultūra. O lietuviškosios Bistramų atšakos pradininkas buvo Karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas. Jo sūnus Jonas Evaldas 1695 metais įsigijo palivarką, kuris tuomet buvo vadinamas Barklainiais, o XVIII amžiaus antroje pusėje jie pradėti vadinti Bistrampoliu.
Bistramai dvarą valdė iki 1940 metų. Vėliau dvaras buvo nacionalizuotas, vėliau apleistas ėmė nykti.
