TAIP PAT SKAITYKITE: „Škoda“ žygis per Lietuvą: istorinio geležinkelio „Varėna–Alytus“ pėdsakais
Visai šalia „Škoda“ salono, vos už 3 km, jūsų laukia istorijos entuziastų prižiūrimas Kauno tvirtovės III fortas, 1915 m. patyręs 10 dienų apgultį ir košmarišką vokiečių apšaudymą. Čia sprogo apie 15 tūkst. sviedinių.
Suprasti akimirksniu
- Kauno III fortas aktyviai dalyvavo I Pasaulinio karo veiksmuose, 1915 m. rugpjūtį buvo itin intensyviai apšaudomas mortyromis.
- Tarpukariu perėjo Lietuvos kariuomenės žinion, čia gyveno žmonės.
- II Pasaulinio karo metu čia įrengti maisto sandėliai.
- 1955 m. įsikūrė sovietų kariuomenė.
- 1991m. įsikūrė automobiliai prekiavusi „GAZ Agrozervisas“.
„Kai nukrisdavo sviedinys, žemė po to dar 5 sekundes virpėdavo, Tai atitikdavo žemės drebėjimo vertinimą 5 balais pagal Richterio skalę“, – pasakoja prie forto vartų pasitikęs Ovidijus Jurkša – VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ Turizmo ir edukacijos skyriaus vedėjas.
„Fortai buvo tikra žudymo mašina, – Ovidijus Jurkša vedasi į požeminių tunelių su žiemojančiais šikšnosparniais ir istorinių paslapčių pasaulį. – Patekęs į vidų priešininkas buvo pasmerktas mirčiai. Matote 6,3 metrų aukščio raudonų plytų tvorą? Buvo paskaičiuota, kad, nuo jos nušokęs, priešo karys susilaužydavo kojas. O jei dar pašliauždavo, kitame griovio gale jo laukdavo trys patrankos...“.
Reikia pripažinti, kad Ovidijus Jurkša yra talentingas istorinės intrigos kūrėjas. Edukacinių programų metu (jos vyksta puikiai išsilaikiusioje forto dalyje, kuroje anksčiau gyveno kariškiai) jis moko ne tik virti sriubą iš kirvio, ne tik padeda pajusti pokario atmosferą (drėgnose ir tamsiose forto patalpose gyveno daugybė šeimų, čia gimė vaikai, ėjo į mokyklą).
Visų forto paslapčių neišduosime, paliksime jūsų atradimo džiaugsmui. Tačiau vieną forto teritorijos vietą aplankyti ir pajusti būties trapumą, būtina. Tai – subombarduota dalis. Čia prie sutrupinto betoninio dvisienio, demonstruodamas Vokietijos artilerijos galybę, nusifotografavo generolas Karlas Litzmanas.
Fortą prižiūri savanoriška dešimties žmonių įgula. Vienas iš jų – Andrius Jurkša – čia įkurdino vertingą Lietuvos kariuomenės uniformų kolekciją (žiūr. filmuotą pasakojimą).
Daugiau apie Kauno tvirtovės fortus.
Kaip atsirado Kauno tvirtovės fortai
Kad būtų aiškiau, pirmi septyni gynybiniai Kauno fortai ir stacionarios baterijos kairiajame Nemuno krante buvo statomi vienu metu, 1882 – 1890 m. Šie fortai Kauną apsupo 5-6 km žiedu. O Pirmojo pasaulinio karo metu būtent I-III fortai ir dalyvavo kovose, todėl istoriniu požiūriu jie yra įdomiausi lankytojams.
Statyti Kauno tvirtoves Rusijos imperiją skatino politinė situacija, susidariusi po 1870-1871 m. Prancūzijos-Prūsijos karo. 1873 m. caras Aleksandras II sušaukė specialų pasitarimą, kurio metu sudarė strategiją, kaip stiprinti vakarines imperijos sienas nuo Nemuno iki Bugo upių. Buvo nuspręsta statyti arba stiprinti Varšuvos, Modlino, Lucko, Bresto, Gardino ir Kauno tvirtoves.
Būsimoms tvirtovėms parinktos vietos šalia upių santakų arba mažesnių upelių išraižytose vietovėse, kad priešininkas turėtų įveikti ir gamtines kliūtis.
Pirmasis fortas pastatytas Kazliškiuose (dab. Ringaudų seniūnija), antrasis – Julijanavoje, trečiasis – Seniavoje (dab. Garliavos apylinkių seniūnija), ketvirtasis – Rokuose, penktasis – Zuikinėje, šeštasis – Gričiupyje, septintasis – Eiguliuose, aštuntasis – Milikonyse, devintasis – piečiau Giraitės (nuo 1958 m. muziejus).
Pradėti statyti, tačiau nebaigti fortai: Geležinkelio (Palemono) fortas – Palemone, Romainių fortas – Romainiuose, Marvos fortas – Akademijoje, Domeikavos fortas – Domeikavoje.
Kaip rasti III fortą
Be abejo, jums gali padėti „Google Maps“. O jei norite atrasti fortą patys, nuo Veiverių g. sukite Seniavos pl. pro Seniavos kapines ir vingiuotu, kultūros paveldo objektu pripažintu (jis turi net originalias vandens pralaidas) vingiuotu keliu pasieksite aptvertą teritoriją. Čia kadaise buvo įsikūrusi įmonė, prekiaudavusi automobilių „Volga“ dalimis. Palikę automobilį prie vartų, į forto teritoriją eikite savomis kojomis.
