Nors tokiais atvejais priimta žarstyti komplimentus ir mandagybes, automobiliais, serviso įranga, atsarginėmis detalėmis bei eksploatacinėmis medžiagomis prekiaujančių įmonių vadovus kur kas labiau nudžiugino kai kurių sveikintojų „netaktas“: pranešime apie Lietuvos transporto parko valdymo poreikį ir galimybes susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius bene pirmą kartą oficialiai pripažino, kad lig šiol tokios politikos apskritai nebuvo.
Kas, kaip ir kodėl vyksta lietuviškame automobilių pasaulyje pakankamai tiksliai įvardijo pats V. Kondratovičius. Pasidžiaugęs, kad transporto sektorius sukuria apie 13 proc. šalies BVP, viceministras čia pat pripažino, kad bemaž pusė šios naudos nueina perniek dėl avarijų metu patiriamų nuostolių, žmonių žūčių ir sužeidimų, taršos, triukšmo bei gaišaties, kurią lemia tokiam automobilizacijos proveržiui, koks pastaraisiais metais buvo fiksuojamas Lietuvoje, nepritaikyta kelių ir gatvių infrastruktūra. Šiuo metu 1000 gyventojų tenka 570 automobilių – daugiau (610 mašinų / 1000 gyv.) registruota tik Italijoje. Nuo 2000-ųjų metų šis skaičius padvigubėjo. Tuo tarpu Vilniuje visuomeniniu transportu piko metu per valandą pervežamų žmonių skaičius sumažėjo kone trigubai.
Apsimetinėti, kad apie tuos dalykus „nežinom“, reiškia apgaudinėti pačius save
Dar viena bėda, kad skirtingai nuo kitų Europos šalių, mūsų keliais zujančios mašinos yra vienos seniausių (vidutiniškai 16,4 metų; palyginimui ES vidurkis – 8,3 metai) visame žemyne. Daugiau nei 87 proc. „lietuviškų“ automobilių senesni nei 10 metų. Pagal naujų asmeninės paskirties automobilių registravimą (4,3 / 1000 gyventojų) užimame ketvirtą vietą nuo rikiuotės uodegos ir daugiau nei penkiskart (26,3 / 1000 gyventojų) atsiliekam nuo Senojo žemyno vidurkio.
Sveikindamas Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) narius su gimtadieniu V. Kondratovičius pats pripažino, kad šie skaičiai liudija nelinksmą tiesą – transporto politikos mūsų šalyje nėra, o pavieniai bandymai situaciją keisti dažnai virsta farsu. Taip buvo su draudimu atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM, su bandymais nustatyti „prabangos“ mokesčius transporto priemonėms ir visai neseniai su Finansų ministerijos koridoriuose itin keistai mutavusiomis visuotinio metinio automobilio mokesčiu idėjomis. Užuot naudojus šį instrumentą mažinti taršių mašinų populiacijai, politikai pareiškė, jog tai geras būdas surinkti pinigų pensijų kompensacijoms.
„Problemų tikrai daug, o jų sprendimas nėra paprastas. Tačiau apsimetinėti, kad apie tuos dalykus „nežinom“, reiškia apgaudinėti pačius save. Akivaizdu, kad visos suinteresuotos institucijos – Sveikatos apsaugos, Finansų, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos – turėtų sukurti ir vadovautis bendra strategija. Svarbiausiu transporto politikos tikslu privalo būti žmonių sveikatos ir gyvybės išsaugojimas. Suprantu, kad tai ilgas procesas ir kad dėl tokių dalykų gali kilti daug prieštaringų vertinimų, tačiau jokių alternatyvų nėra“, – teigė V. Kondratovičius.
Svarbiausiu transporto politikos tikslu privalo būti žmonių sveikatos ir gyvybės išsaugojimas
LAA generalinis direktorius Mindaugas Beišys, asociacijos jubiliejaus proga surengtoje konferencijoje pasidžiaugė, kad nepaisant visų sunkumų siekiant Lietuvoje įdiegti civilizuotas „žaidimo“ taisykles, jau galima kalbėti ir apie tam tikras pergales. Antai nuo šių metų liepos 1-osios pagaliau bus pakeistas transporto priemonės registravimas: atsisakius formalus požiūrio į automobilį kaip turtą, registravimas reikš administracinį leidimą dalyvauti viešame eisme. Drauge atsiras galimybė tą administracinį leidimą stabdyti ar panaikinti, jei kuri nors mašina neatitiks techninių reikalavimų ir kels grėsmę kitiems eismo dalyviams. Taip pat bus užkirstas kelias Lietuvoje „prikelti iš mirusių“ automobilius, kurie dėl avarijose patirtų esminių sugadinimų buvo išbraukti iš transporto registrų kitose šalyse.
