Palyginti su 2020 metais, vidutinį darbo užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis Lietuvos gyventojas šiemet lizingu gali įsigyti 14,5 tūkst. eurų vertės automobilį – 1 400 eurų brangesnį negu pernai. Dviejų asmenų šeimos lizingu įperkamo automobilio vertė padidėjo 2,8 tūkst. eurų ir pasiekė 29 tūkst. eurų.
„Šalies ekonomika puikiai atrėmė pandemijos iššūkį, ir jau ne tik Lietuvos BVP, bet ir darbuotojų skaičius yra didesnis negu prieš prasidedant pandemijai. Gyventojų finansinė padėtis ir lūkesčiai taip pat greitai pagerėjo ir toliau yra istoriškai dideli, nors spartėjanti infliacija darys neigiamą įtaką perkamosios galios didėjimo tempui artimiausiu metu. Vis dėlto vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius pirmą šių metų pusmetį buvo 10,9 proc. didesnis negu prieš metus. Sparčiai augusios pajamos labiausiai ir lėmė lizingu įperkamo automobilio vertės padidėjimą per metus“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.
Banko ekspertų teigimu, gerėjanti ekonominė padėtis, Europos Sąjungos ir Lietuvos siekis mažinti CO2 emisijas pertvarkant transporto parką ir pereinant prie nulinės emisijos transporto priemonių, auganti elektromobilių pasiūla ir prieinamumas, tobulinamos technologijos ir plečiama infrastruktūra skatina gyventojų ir verslo susidomėjimą šiomis transporto priemonėmis. Tai rodo ir banko statistika: palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pirmą 2021 metų pusmetį žaliojo lizingo paslauga pasinaudojusių ir elektromobilius įsigijusių klientų skaičius padidėjo 5,6 karto. Du iš trijų banko finansuotų elektromobilių buvo nauji.
„Nors elektromobilių vis dar nuperkama palyginti nedaug, augimo tempas yra įspūdingas. Taip pat didėja ir jų prieinamumas. Šiemet vienam Vilniuje gyvenančiam asmeniui, pasinaudojusiam valstybės parama, jau įperkamas ir naujas elektromobilis. Vidutiniam Lietuvos gyventojui – dvejų–trejų metų modeliai. Vidutinė dviejų asmenų šeima lizingu gali įpirkti naują elektromobilį. Gerokai prasiplėtė ir prieinamų modelių asortimentas. Taigi galime konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai tampa vis labiau finansiškai pajėgūs pereiti prie nulinės emisijos transporto“, – sako SEB Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus.
Atsižvelgę į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis ir sumą, už kurią lizingu gyventojai galėtų įsigyti automobilį, banko analitikai apskaičiavo elektromobilių įperkamumo indeksą. Jis apskaičiuotas atsižvelgiant ir į į vidutines automobilių kainas rinkoje, įskaičiuojant valstybės taikomas subsidijas (5 000 eurų perkant naują elektromobilį, 2 500 eurų – naudotą, papildomą 1 000 eurų išmoka už sunaikintą seną automobilį, kai įsigyjama mažiau tarši transporto priemonė) elektromobiliams įsigyti.
Vieno asmens įperkamų elektromobilių TOP 5:
1. „Renault Zoe“ (2018 m.)
2. „VW E-up!“ (2017 m.)
3. „Hyundai IONIQ“ (2017 m.)
4. „Nissan Leaf“ (2017 m.)
5. „BMW i3“ (2016 m.).
Dviejų asmenų šeimos įperkamų elektromobilių TOP 5:
1. „VW E-up!“ (naujas)
2. „VW ID.3“ (naujas)
3. „Peugeot e-208“ (naujas)
4. „Renault Zoe“ (naujas)
5. „Nissan Leaf“ (senesnis negu 2021 m.).
Banko analitikai atkreipia dėmesį, kad pirmą šių metų pusmetį pirmąkart šalyje buvo registruoti 732 nauji ir naudoti elektromobiliai, arba 1,7 karto daugiau negu pernai tuo pat metu (420 automobilių). Vis dėlto, palyginti su bendru iki šių metų vidurio registruotų automobilių skaičiumi (88,6 tūkst.), elektromobilių dalis lieka nedidelė ir sudaro mažiau negu 1 procentą.
Kita vertus, prognozuojama, kad per kelerius artimiausius metus elektromobilių pardavimo mastas Lietuvoje augs keleriopai. Tai lems auganti tvarumo svarba visuomenėje valstybės parama įsigyjantiems ekologišką transportą, plečiama infrastruktūra.
Apie automobilių įperkamumo indeksą
SEB banko analitikų apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams ir lizingo įmokų bei pajamų santykis neviršija 25 procentų. Atliekant skaičiavimus, taikyta 5 proc. palūkanų norma.
