Bausti ar šviesti? Ko trūksta Lietuvos situacijai keliuose gerinti?

Šią savaitę tragiška avarija Plungės rajone nusinešė trijų žmonių gyvybes. Žuvo beveik visa šeima – sutuoktinių pora ir jų trejų metų dukra, kita, dešimties metų mergaitė, gydoma ligoninėje. Avarijos priežastys dar tiriamos – aiškinamasi, ar vairuotojai buvo blaivūs. Mėnesiu anksčiau, būtent neblaivaus vilkiko vairuotojo sukeltoje avarijoje žuvo pareigūnė, ją sunkvežimis vilko beveik kilometrą.
Kelionės akimirka
Kelionės akimirka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos keliuose žūstančiųjų skaičius vis dar vienas didžiausių bendrijoje, nors per pastarąjį dešimtmetį situacija ir pagerėjo. Po kiekvienos skaudesnės nelaimės visuomenėje kyla pasipiktinimas, aukščiausi šalies vadovai ragina stabdyti karą keliuose, priimamos griežtesnės sankcijos, didinamos baudos, tačiau tai – laikinos priemonės, įsitikinę ekspertai. 

Prie didesnių baudų priprantama ir vėl grįžta seni įpročiai. Vakarų šalys eismo saugumą gerina ne tik baudomis, čia didelis dėmesys skiriamas programos, ugdančioms eismo dalyvių kultūrą keliuose. Programos, trunkančios dešimtmečius, jau duoda vaisių. Tačiau Lietuva, pasak ekspertų, apsiriboja tik trumpalaikėmis vizijomis ir neinvestuoja į ateinančias kartas.

5314 – tiek aukų pasiglemžė mirtis Lietuvos keliuose per dešimtmetį. Tai – beveik Šakių dydžio miestelis, kuris išnyko dėl girtų vairuotojų, viršyto greičio, taisyklių ignoravimo. Statistika kraupi – nuo 2004 iki 2007 m. šalies keliuose kasmet vidutiniškai žūdavo 756 žmonės, t.y. avarijos kasdien pasiglemždavo dviejų žmonių gyvybes. Nuo 2008-ųjų aukų skaičius ėmė mažėti ir praėjusiais metais šiurpi statistika susitraukė beveik tris kartus, iki 267 aukų.

„Labai daug padėjo socialinė reklama, politinis dėmesio rodymas, laidos, sąmoningumo kėlimas. Prisiminkime: prieš 10 m. to paties saugos diržo dėvėjimas buvo mados dalykas – kad tik jo nesisegti, o dabar yra priešingai“,– sakė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. 

Vis dėlto, nepaisant pastangų, Lietuva, lyginant su kitomis 27-omis ES šalimis, atrodo beviltiškai. Europos Komisijos duomenimis, eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 milijonui gyventojų, 2014-ais metais mūsų šalyje buvo vienas didžiausių – 90. Daugiau praėjusiais metais žuvo tik Latvijoje ir Rumunijoje. Europoje eismo nelaimių priežastys įvairios – greičio viršijimas, kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant, išsiblaškymas, o dėl ketvirtadalio visų mirčių kaltas alkoholis.

„Pas mus dar tas alkoholio vartojimas: atkreipkite dėmesį į skaudžių nelaimių statistiką – jos siejamos su alkoholiu vartojimu. Tai galbūt kultūros, mentaliteto dalykas. Iš tiesų – čia yra, kur pasitempti“, – sakė E. Šileris. 

Rugsėjį policijos pajėgose dirbusią merginą girtas vairuotojas parbloškė vilkiku ir tempė apie kilometrą, pareigūnė žuvo. Visuomenėje kilo pasipiktinimas, aukščiausi šalies vadovai vėl paragino stabdyti karą keliuose. Kaimyninėje Lenkijoje po panašių atvejų pradėta diskutuoti, ar nereikėtų griežtinti bausmių girtiems vairuotojams. Tuo metu Lietuvoje apie tai nekalbama, nors maksimali bausmė neblaiviam vairuotojui, nesvarbu, kiek per jo sukeltą avariją žuvo žmonių, – 10 metų. 

Seimas šiemet tik kiek pataisė Baudžiamąjį kodeksą. Jei kraujyje bus daugiau kaip 1,5 promilės, vairuotojui grės ne tik bauda, kaip yra dabar, bet ir areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Yra siūlymų ir įrengti specialius prietaisus automobiliuose, kurių savininkai jau buvo pagauti neblaivūs prie vairo.

Kai kuriose Skandinavijos valstybėse turi būti įrengti (prietaisai). Būtinai – sunkvežimiuose, keleiviniame transporte, pradedant nuo mokyklinių autobusų, o paskui – visame kitame keleiviniame transporte – autobusuose, taksi automobiliuose, – pasakojo Julius Sabatauskas. 

„Kai kuriose Skandinavijos valstybėse turi būti įrengti (prietaisai). Būtinai – sunkvežimiuose, keleiviniame transporte, pradedant nuo mokyklinių autobusų, o paskui – visame kitame keleiviniame transporte – autobusuose, taksi automobiliuose“, – pasakojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. 

Tai – kol kas, panašu, vienintelis rimtesnis pasiūlymas kovoje su neblaiviais vairuotojais. Tiesa, šiais metais patvirtintos griežtesnės sankcijos pažeidėjams. Už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, lenkimo taisyklių nesilaikymą bus skiriama ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Taip pat kai kurioms vairuotojų grupėms – pradedantiems, taksi automobilių, mopedų vairuotojams – įtvirtinta 0 promilių leistina alkoholio kraujyje riba, pradėtas kontroliuoti vidutinis važiavimo greitis, vyriausybei vėl teikiami siūlymai priimti baudos balų sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų