Visų pirma – ką Lietuvai ekonominiu požiūriu reiškia Jungtinė Karalystė? Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę per keturis 2016 metų mėnesius buvo 319,2 mln. eurų, arba 4,6 proc. viso eksporto. Didžiausią jo dalį sudarė lietuviškos kilmės prekių pardavimas. Šiuo požiūriu Jungtinė Karalystė yra šešta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė Europos Sąjungoje.
Tuo tarpu importas iš JK į Lietuvą sudarė 219 milijonų eurų – britų valstybė Lietuvai yra dešimta pagal dydį importuotoja ES šalių tarpe.
Pinigais išreikšta prekių apyvarta Lietuvai yra viena didžiausių, nors neprilygsta tokioms lietuviško importo-eksporto lyderėms, kaip Latvija, Lenkija, Estija ir Vokietija. Trumpiau – Lietuvos atžvilgiu Jungtinė Karalystė, kaip partneris, yra „stiprus vidutiniokas“.
Vežėjams svarbus kitas rodiklis – Lietuvos paslaugų eksportas (įskaitant transporto paslaugas) į Jungtinę Karalystę sudarė vos 1 procentą viso paslaugų eksporto. Peršasi mintis, kad šiuo rakursu antra pagal dydį ES ekonomika Lietuvai atrodo visai mažareikšmė…
Kaip keistųsi Jungtinė Karalystė?
Dabar JK galiojanti teisė yra suderinta su ES direktyvomis, todėl po išstojimo gali kilti būtinybė peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus. ES politika yra orientuota į rinkos liberalizavimą daugybėje sektorių, o pačiai JK toks požiūris nėra naudingas. Tikėtina, kad iš Sąjungos pasitraukusi Jungtinė Karalystė iš pagrindų peržiūrėtų savo rinkos sąveiką su ES rinkomis, atsisakydama liberalizavimo idėjų ir suteikiant prioritetą savoms įmonėms. Tai gali reikšmingai pakeisti kitų šalių transportininkų veiklos sąlygas šioje šalyje, įskaitant teises kabotažiniam vežimui.
Jeigu po išstojimo nebūtų sudarytos specialios muitų sutartys, kelyje tarp ES ir JK atsirastų muitinės bei importo mokesčiai, padidėtų administravimo kaštai. Raskite transportininką, kuriam šios žinios pasirodys geros?
Kaip vyktų JK atsiskyrimas? Kada tai būtų realizuota? Ar jau kitą dieną po įvykusio „Brexit“ karalystė galėtų pradėti nuo kitų ES šalių nepriklausomą gyvenimą? Žinoma, ne!
Visų pirma, JK turėtų pranešti Europos Vadovų Tarybai apie sprendimą pasitraukti iš ES. Nuo tada JK pradėtų derybas dėl pasitraukimo sutarties ir galėtų pasitraukti iš karto, pasiekus bendrą sutarimą. Jeigu per dvejus metus nepavyktų sudaryti tokios sutarties, pasitraukimas įvyktų be jos.
Tiesa, Europos Sąjungos sutartyje yra numatyta galimybė pratęsti derybų laikotarpį. Tokiu atveju derybos galėtų tęstis kelerius metus, kol būtų pasiektas JK ir ES bendradarbiavimo susitarimas. Vasarį JK vyriausybės paskelbtoje ataskaitoje pranešama, kad visiems klausimams išspręsti gali prireikti iki 10 metų.
Dabar lieka pridurti, kad per šį laikotarpį vežėjai turės marias laiko prisitaikymui prie naujų darbo sąlygų. Iki šiol visos stresinės situacijos rinkose parodydavo neeilinį Lietuvos vežėjų gebėjimą tai padaryti.
Vežėjai laukia su nerimu
„Linavos“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas sako, kad asociacijos duomenimis, šiuo metu reisus į Jungtinę Karalystę vykdo apie 70 „Linavos“ narių.
Mūsų pagrindinė veiklos rūšis yra skubios siuntos po Angliją ir Airiją, tai pati skubumo samprata tampa neaiški
„Dabar anksti kažką prognozuoti, bet akivaizdu, kad šios valstybės atsiskyrimas sukeltų daugybę naujų klausimų: kaip bus su vizomis, sienų patikra, leidimais, krovinių deklaravimu“, – pastebi V. Kleinauskas. Pasak jo, gali būti, kad šiuos klausimus su JK spręs ES.
Povilo Monkaus įmonė vykdo nuolatinius mikroautobusų reisus į Jungtinę Karalystę. Jis neabejoja, kad šios šalies atsiskyrimas jam sukels sunkumų.
„Visų pirma, ji automatiškai taps trečiąja šalimi, dėl ko atsiras visi tranzito formalumai, muitai, laiko gaišimas. Ir, kertant sieną, galimi nauji netikėtumai, sustiprinta „filtracija“. Jungtinė Karalystė ir šiol yra mažai prognozuojama šalis, – sako įmonės savininkas. – Mūsų pagrindinė veiklos rūšis yra skubios siuntos po Angliją ir Airiją, tai pati skubumo samprata tampa neaiški“.
Vežėjas sako, kad, važiuodamas per Europos erdvę, gali klientui pateikti konkrečiuose laiko rėmuose įrėmintą paslaugą, o bet kokie laiko reikalaujantys procesai pasienyje tai gali sugadinti.
Apie pustrečio šimto sunkvežimių parką valdančios „Baltic Transline“ įmonės reisai į Jungtinę Karalystę sudaro apie 40 procentų pervežimų veiklos. Įmonės transporto vadovas Adomas Mačinskas sako neabejojantis, kad įvykęs referendumas gali padaryti didelį poveikį įmonei. Pasak jo, dabar anksti ką nors prognozuoti, tačiau net pasikeitusi leidimų tvarka galėtų koreguoti važiavimo į Jungtinę Karalystę apimtis.
„Bet esame nusiteikę optimistiškai, manome, kad viskas bus į gerą“, – tvirtino A. Mačinskas.
Panašią nuomonę išsakė ir kiti „CargoNews“ kalbinti Lietuvos vežėjai. Šio įvykio vežėjai laukia su nerimu, bet tikisi, kad sveikas protas nebus nugalėtas.
Greičiausiai papildomų prekybos barjerų nebūtų, taip, kaip nėra tarp ES ir Norvegijos, ar ES ir Šveicarijos
Nėra ko bijoti?
Nepaisant visko, kai kurie transporto srityje besispecializuojantys britų teisininkai tikisi, kad pasitraukimas iš ES nesukeltų visuotinio transporto sektorių reglamentuojančių įstatymų keitimo. Panašus ir banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, dr. Nerijaus Mačiulio požiūris. Jis tvirtina, kad „Brexit“ poveikis transporto sektoriui būtų „per mažas, kad būtų pastebėtas“.
Tokios nuomonės ekspertas laikosi dėl to, kad po išstojimo niekas neturėtų pasikeisti. Ir pats išstojimas iš ES nereiškia, kad tarp šalių nutrūks ekonominiai ryšiai.
„Visų pirma, pats pasitraukimas vyktų mažiausiai dvejus metus ir mažai tikėtina, kad tuo metu vykdomų derybų metu atsirastų papildomi prekybos barjerai. Greičiausiai jų nebūtų, taip, kaip nėra tarp ES ir Norvegijos, ar ES ir Šveicarijos“, – svarsto N.Mačiulis.
Tačiau negalima neįvertinti kitų faktorių. Nekelia abejonių, kad, pasitraukus iš ES, susilpnės svaras sterlingų. O tai reikštų eksportuotojų pajamų sumažėjimą. Tikėtina, tai gali paliesti vežėjų gaunamų užsakymų skaičių. O patys britų analitikai neturi vieningos nuomonės apie tai, kokį poveikį prekybai padarys visa pasikeitusių sąlygų seka.
Galima reziumuoti, kad vežėjai neturėtų labai nuogąstauti dėl galimo britų pasirinkimo. Tam yra trys argumentuotos priežastys: pirmoji – nemažai ekspertų prognozuoja, kad artimiausiu metu nebus didelių pokyčių prekyboje; antroji – jeigu toks pokytis bus, dėl nedidelės santykinės apimties Lietuvos transporto sektoriaus jis neturėtų reikšmingai paliesti; trečioji – verslininkai turės pakankamai laiko prisitaikyti prie galimų pokyčių.
Žinoma, tikėtina, kad pereinamasis laikotarpis būtų skausmingas prisitaikymo metas, kuriame netrūktų nežinios. Tačiau Lietuvos vežėjai ne sykį yra išsisukę iš su kur kas sudėtingesnių situacijų Rusijoje.
