– Lukai, iš kur atsirado tas pomėgis technikai ir kokie buvo pirmieji projektai?
– Nuo pat vaikystės konstruodavau visokius agregatus. Tokius, kurie juda patys ar su mano pagalba.
Bandžiau sukurti, atrasti ką nors naujo. Kadangi tėtis restauruodavo automobilius, jam gimė mintis nupirkti man 1950-ųjų metų „Moskvich 401“. Įsigijęs jį, ėmiausi darbo, restauravau visus mechaninius mazgus.
– Atvykome pas Jus apžiūrėti perdaryto „Honda“ motociklo. Papasakokite apie jį.
– Kažkada draugas atsiuntė keletą nuotraukų iš interneto su patobulintais motociklais. Pagalvojau, kad reikia pakeisti ir savo motociklą „Honda NX125“. Jis buvo serijinės gamybos. Nusprendžiau jį perdaryti į „Custom“ tipo, „Scrambler“ stiliaus motociklą. Iš pradžių internete domėjausi, ką reikia pakeisti konkrečiai šio stiliaus motociklui.
Vienas iš patarimų buvo, kad tokiam projektui nereikėtų rinktis sudėtingos konstrukcijos motociklo, o kaip pavyzdys buvo pateikta tokio paties kaip mano motociklo nuotrauka. Pirmiausia nurinkau visas plastmasines apdailas. Plastiko buvo labai daug ir visur. Vėliau nupjoviau visus laikiklius, išrinkau motociklą iki rėmo.
Nusipirkau dažų ir persidažiau rėmą. Vėliau nudažiau galinę šakę, o ją uždėjęs pamačiau, kad yra kiek per ilgas motociklo rėmas – jis išsikiša už galinio rato ašies, o „Scrambler“ tipo motocikluose taip būti neturėtų.
Stengiausi būti sau kritiškas ir pamažu rėmą trumpinau, kol jau atrodė gražu. Vėliau perrinkau amortizatorių, pakeičiau padangas, nupirkau naują priekinį ir galinį žibintą, posūkius.
Vienintelis dalykas, kur prireikė meistrų pagalbos, tai bako dažymas. Jį vežiau pas profesionalų dažytoją. Visa kita padaryta mano rankomis. Sėdynę irgi pats pasidariau. Kone viskas dabar yra perdaryta.
– Iš kur gaunate žinių apie tai, kaip ir ką daryti?
– Beveik visa informacija yra internete. Vakarais prieš miegą galvoju apie projektus, internete pažiūriu, ką daro kiti. Svarstau, ar tai tiktų mano projektui. Taip ir gimsta visokios idėjos.
– O ar turite vairuotojo pažymėjimą, kad galėtumėte teisėtai pademonstruoti savo motociklą gatvėje?
– Praėjusių metų rudenį išsilaikiau motociklo kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Kai sueis septyniolika metų – pradėsiu mokytis ir B kategoriją, išlaikysiu teoriją ir važinėsiu su tėvais.
– Ar šis motociklas yra pirmasis Jūsų projektas?
– Tokio tipo, kai perdarau išvaizdą, tai pirmas. Tačiau anksčiau į dviračio rėmą esu įdėjęs rusiško benzininio pjūklo variklį.
Tas savadarbis dviratis išvystė 85 km/val. greitį. Man tuomet buvo keturiolika metų. Kadangi iki Ukmergės per mišką yra šešiolika kilometrų, minti pedalų nesinorėdavo.
– Kai turėsite automobilio vairuotojo pažymėjimą, imsitės ir automobilių projektų?
– Tiesą sakant, jau dabar kieme stovi mano automobilis „Peugeot“. Ir jis jau antrasis.
Pirmasis „Peugeot“ buvo tiesiog naudojamas vietoje traktoriuko, nes reikėjo ir į mišką nuvažiuoti rąstų parsivežti. Tėvai norėjo pirkti traktoriuką, bet jis kainuoja brangiai, o aš pasiūliau, kad geriau reikia pirkti kokią nors pigią mašiną.
Taip gavosi, kad su tuo „Peugeot 405“ tampiau rąstus. Kiek vėliau su draugu sugalvojome, kad reikia į tą automobilį įdėti turbiną.
Pažiūrėjome internete, kaip tą padarė kažkokie australai, ir nusprendėme, kad taip pat padaryti galime ir mes. Uždėję turbiną, važinėjomės ir „Versmės“ autokroso trasoje bei sulaukėme pagyrų iš patyrusių sportininkų, kad šitaip sumeistravome.
– Ar savo ateitį taip pat siejate su technika?
– Kol kas technika man labai patinka, bet aš dar tiksliai neatradau, kurioje šakoje man ji labiausiai patinka. Bandau restauruoti, kurti, konstruoti. Ieškau savęs. Kai atrasiu mėgstamą sritį, tada į ją gilinsiuosi ir bandysiu tapti jos profesionalu.
Automobilių sportas taip pat traukia, bet man kur kas įdomiau būtų dirbti prie motociklų tobulinimo. Kai matai eigą ir rezultatą, tai labai motyvuoja. Dariau šį motociklą ir mėgavausi tuo. Tėvai taip pat nori, kad aš atrasčiau save. Laikas parodys, kur pasuksiu.