Karo inžinerijos šarvuotis IMR-2
Ši transporto priemonė labai universali. Tai leido šarvuočius IMR-2 naudoti sprendžiant beveik visas įmanomas užduotis, likviduojat Černobylio katastrofos pasekmes. Didelis šarvuočio pravažumas, galimybė tvirtinti keliamąjį kraną arba buldozerio, greiderio įrangą, taip pat nuo radiacijos saugantis šarvas, padarė IMR-2 beveik nepakeičiamą tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Tikroji šio šarvuočio paskirtis – laikinų kelių statyba karinių veiksmų metu.
Tiesa, tikroji šio šarvuočio paskirtis – laikinų kelių statyba karinių veiksmų metu – kad ratuota karinė technika be vargo pravažiuotų į strategines teritorijas net ir po bombardavimo, kai nelieka jokios kelių struktūros.
Techninės IMR-2 galimybės leido formuoti „perėjas“ ne tik miško tankymėse, bet ir miesto griuvėsiuose.
IMR dėl pakankamos apsaugos puikiai tiko dirbti nedėkingomis radiacinio ar cheminio užterštumo sąlygomis. Jis galėjo nerti ir po vandeniu – iki 5 metrų.
1986 m. IMR-2 buvo gana moderni ir nauja „mašina“. SSRS kariuomenėje ji pradėta naudoti tik 1980 m. Ji sukonstruota tanko Т-72А pagrindu ir buvo gaminama Nižnij Tagilo mieste, „Uralvagonzavod“ gamykloje.
Daugiausiai naudos IMR davė šalinant sugriuvusio po sprogimo 4-ojo elektrinės bloko nuolaužas. Tuo metu šalia bloko vyravo labai didelė spinduliuotė – nuo 60 iki 500 rentgenų (R/val.). Taigi, pagal SI sistemą, radiacija siekė 5 sivertus, kai normalus radiacinis lygis tėra 50-120 nSv/h (nSV – milijardinė siverto dalis). Todėl suprantama, kad įprasta technika prie sprogusio reaktoriaus dirbti negalėjo – žmonės būtų labai greitai susirgę spinduline liga nuo itin intensyvios spinduliuotės.
Norėdami suprasti, kokiomis nežmoniškomis sąlygomis dirbo šios transporto priemonės, pažvelkite į tuometinį elektrinės radiacinį žemėlapį (sudarytas 1986 m. vasarą).
Pirmoje, pačioje pavojingiausioje zonoje, į konteinerius buvo kraunamas pats pavojingiausias krovinys: sugriuvusios reaktoriaus konstrukcijos ir branduolinis kuras. Vėliau užpilamos storu betono sluoksniu. Šios mašinos nuskuto nuo žemės paviršiaus ir itin užterštą radioaktyviomis medžiagomis paviršinį sluoksnį.
Jau vėliau ši transporto priemonė naudota reaktoriaus sarkofago statyboms.
IMR naudoti ir griovimui – teko „nušluoti“ visus pastatus, kurių jau nebeįmanoma išvalyti nuo radioaktyvių nuosėdų.
„Ladoga“
Ši unikali spec. transporto priemonė prie Černobylio reaktoriaus atsirado 1986 m. gegužės 3 d. Jas atgabeno specialus lėktuvas iš Sankt Peterburgo į Kijevą. O vėliau „Ladoga“ tikslą pasiekė sava eiga. Ši transporto priemonė buvo naudojama radiacinei žvalgybai ir padėjo apsaugoti nuo spinduliuotės darbuotojus.
Panašiai, kaip ir IMR-2, „Ladoga“ buvo labai gerai apsaugota nuo radiacijos.
Kelių tiesėjas BAT-M
Kelių tiesimui naudojamas 27 tonų BAT-M turėjo pakankamai hermetišką kabiną, todėl tiko dirbti apsaugos zonoje. Ši transporto priemonė į griuvėsius nelindo, ji buvo skirta darbams su žeme.
Ji sukonstruota artilerinio vilkiko AT-T pagrindu, tačiau papildomai apginkluota buldozerio ir greiderio įrankiais. Taigi labai gerai tiko užteršto žemės paviršiaus „nuskutimui“.
Kitaip tariant, ši transporto priemonė paruošė dirvą būsimai sarkofago statybų aikštelei. Tiesa, BAT-M kranas galėjo pakelti iki 2 t krovinį.
Visureigis-sunkvežimis PTS-2 su švinu dengta kabina
Kai prireikė iš statybų aikštelės išvežti tas užterštas atliekas ir griuvenas, kurių nebuvo galima palaidoti vietoje, prireikė mašinos PTS-2. Krovinius į ją sukraudavo šarvuotis IMR-2.
Šios spec. transporto priemonės kabina buvo dengta švinu – siekiant apsaugoti vairuotoją nuo radiacijos. Įprastai jis buvo naudojamas karinio desanto transportavimui per neišvažiuojamas vietas. Jis naudojamas net jūroje (iki 3 balų bangavimo).
Antrojo pasaulinio karo laikų savaeigis artilerijos pabūklas ISU 152
Nėra tiksliai žinoma, kaip ISU 152 padėjo likviduoti avarijos pasekmes.
Tačiau faktas, kad apsaugos zonoje „dirbo“ bent dešimtis tokių pabūklų. Ko gero didžiausia ISU 152 pagalba buvo šūviai, kuriais pavykdavo nugriauti ar sutrupinti sunkias konstrukcijas, į kurias buvo įsilydęs grafitas.
Šio pabūklo panaudojimas buvo diskutuotinas dėl saugumo reikalavimų. Juk šūviai galėjo pridaryti ir bėdos.
Šiame filme paaiškinama, kaip tokie sviediniai galėjo padėti Černobylio atveju.
