Kodėl deja? Nes amerikiečių automobilių gamintojas „Chrysler“ kadaise buvo tikra inžinierių kompanija, kūrusi inovacijas ir bandžiusi pralenkti savo konkurentus technologine pažanga. „Crossfire“ dizaino kūrėjai bandė žvelgti į tuos laikus, bet tiesa buvo ta, kad šis automobilis jau gimė pasenęs. Iš dalies, greičiausiai, dėl to jis ir buvo gaminamas taip trumpai.
Istorijoje, aišku, buvo ir daugiau lūkesčių nepateisinusių automobilių – ar girdėjote apie „Volkswagen Phaeton“? Ir „Cadillac Allanté“, po truputį buvo gamintas Italijoje ir JAV, į verslo vadybos vadovėlius nepateks kaip geras sprendimų priėmimo pavyzdys.
„Chrysler Crossfire“ priešistorė – nuopuolis ir jungtuvės
20 amžiaus pradžioje finansinių bėdų turėjęs automobilių gamintojas „Maxwell“ meldė išsigelbėjimo, kai nusamdė žinomą pramonininką, inžinierių Walterį Chryslerį, kuris anksčiau išgelbėjo panašių problemų turėjusią Willys-Overland. Ir Chrysleris iš tikrųjų padėjo „Maxwell“, įvesdamas naują požiūrį į automobilius ir jų pirkėjus. Tuo pačiu jis pats tapo kompanijos veidu – po restruktūrizacijos ir investicijų 1925 metais „Maxwell Motor Company“ atgimė kaip „Chrysler Corporation“.
„Chrysler“ automobiliai pasižymėjo nuostabą keliančiomis inžinerijos inovacijomis už prieinamą kainą. Kai gerokai brangesnių automobilių gamintojai pirkėjams siūlė senamadiškas dėžes, „Chrysler“ diegė hidraulinius stabdžius, vibracijas amortizuojančias variklio pagalves ir saugesnius ratlankius. Taip – iki „Chrysler“, išsileidusi automobilio padanga tiesiog nukrisdavo nuo ratlankio.
„Chrysler“ inovacijų sąraše – elektriniai valytuvai, stabdžių stiprintuvas, užvedimas rakteliu, vairo stiprintuvas, lenkti šoniniai stiklai, greičio palaikymo sistema, modernūs puodelių laikikliai. Ne visus šiuos dalykus „Chrysler“ išrado – kai kuriuos kompanija tiesiog primygtinai stūmė į automobilių sektorių ar net pavertė standartu. Pavyzdžiui, 1971 metais „Chrysler Imperial“ tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu su stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) visuose ratuose – britiškas „Jensen FF“ tai pasiekė anksčiau, bet jų pagaminti tik keli šimtai.
O ką jau kalbėti apie turbinininio variklio bandymus – tegul 1963-iųjų „Chrysler Turbine Car“ yra nepraktiškas automobilis, bet tai vis tiek buvo įspūdingas inžinerinis eksperimentas. Ir tikrai pavykęs eksperimentas, nes inžinieriai ir kompanija iš jo gavo tai, ko norėjo – žinių ir ilgalaikio žinomumo.
„Chrysler“ kurį laiką buvo inovatyviausias gamintojas Detroite. Tačiau 20-am amžiui ritantis prie pabaigos „Chrysler“ ateitis nebeatrodė tokia šviesi – ta inžinerinė dvasia kažkur pranyko. Todėl 1998-ųjų jungtuvės su „Daimler-Benz“ atrodė kaip išsigelbėjimas.
