Manipuliacijos skaičiais
Prieš keletą dienų šia tema poziciją išsakę „Linavos“ vadovai akcentavo, kad kaimyninių šalių vežėjai už privalomąjį CA draudimą retai kada moka daugiau nei 1000-1200 eurų. Standartinis pasiūlymas mūsiškėms transporto kompanijoms paprastai siekia 3000 eurų (atskiroms kompanijoms draudimas kainuoja nuo 2000 iki 6000 eurų) metams už vieną vilkiką, nors technika dirba iš esmės tose pačiose rinkose.
Transportininkai nutyli, kad įvairių avarijų, kurių dalyviais ar kaltininkais tampa sunkvežimiai, skaičius kaimyninėse šalyse labai stipriai skiriasi
Nepriklausomas draudimo žalų reguliavimo ekspertas Egidijus Černiauskas, vežėjų pastabas, esą kolegos-konkurentai latviai ir lenkai už vilkikų privalomojo civilinės atsakomybės (CA) draudimo polisus moka daugiau nei dvigubai mažiau, pavadino ne visai korektiškomis.
„Natūralu, kad įsiplieskus ginčui abi šalys – tiek draudikai, tiek vežėjai – traukia tuos „kozirius“, kuriais tikisi geriausiai apginti savo pozicijas. Šiuo atveju transportininkai nutyli, kad įvairių incidentų ir avarijų, kurių dalyviais ar kaltininkais tampa sunkvežimiai, skaičius kaimyninėse šalyse labai stipriai skiriasi. Draudiminių įvykių dažnio statistika liudija, kad Estijoje jis svyruoja apie 15 proc., Latvijoje – apie 20 proc., panašiai Lenkijoje, o Lietuvoje – kone dvigubai daugiau – apie 40 proc. T. y. iš 100 vilkikų 40 apkuliama avarijos. Tai iš dalies paaiškina, kodėl skiriasi draudimo polisų kainos“, – pastebėjo E. Černiauskas.
ADB „Gjensidige“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas, komentuodamas šiuos dalykus atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią detalę.
Per pastaruosius penkerius metus tarptautinių krovininių automobilių žalų dažnis pastebimai sumažėjo nuo 61 proc. (2011 m.) iki 42 proc. (2015 m.)
„Per pastaruosius penkerius metus tarptautinių krovininių automobilių žalų dažnis pastebimai sumažėjo nuo 61 proc. (2011 m.) iki 42 proc. (2015 m.). Tai lėmė vežėjų taikomos papildomos priemonės saugumui kelyje užtikrinti – ugdant vairuotojus, diegiant papildomas šiuolaikines IT technologijas ar tiesiog įsigyjant naujus vilkikus, kurie užtikrina didesnį saugumą kelyje dėl esamų saugumo techninių sprendimų. Tačiau vidutinė žala ženkliai kyla– 2015 m. šis rodiklis išaugo net 24 proc.“, – teigia A. Dambrauskas.
Visa informacija apie vairuotojų „nuotykius“ Lietuvos ir užsienio šalių keliuose disponuojančio Draudikų biuro specialistai savo ruožtu patikino, kad nei viena draudimo kompanija iš šios veiklos pelno negauna. Tiesa, su žiniasklaida visada itin lakoniškai bendraujančios institucijos vadovai perspėjo, kad negali viešai reikšti komentarų dėl draudimo paslaugų kainodaros, nes tai gali turėti tam tikros įtakos rinkai.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad ginčai šia tema amžini – vežėjai skundžiasi, kad moka labai daug, o draudikai – kad to nepakanka visoms žaloms kompensuoti. Deja statistika liudija, kad tarptautinių pervežimų draudimas iš tiesų yra nuostolinga veikla ne tik Lietuvoje“, – pastebėjo Draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.
Lietuvos banko, oficialiai atsakingo už draudimo rinkos priežiūrą, skelbiamos ataskaitos liudija, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį ne gyvybės draudimo įmonių veikla (čia dominuoja transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas bei kasko) buvo nuostolinga – „minusas“ siekė beveik 3 mln. eurų.
Problemos priežastis – prastesnės kvalifikacija
Tiek dėl natūralaus profesionalų trūkumo, tiek dėl paprasčiausio noro sutaupyti, transporto kompanijos samdo „pigesnius“ vairuotojus iš Rytų šalių
Nepriklausomas draudimo žalų reguliavimo ekspertas E. Černiauskas, kalbėdamas apie augančius nuostolius, kuriuos generuoja vežėjai-tarptautininkai, teigė manąs, kad pagrindinė to priežastis yra tolimų reisų vairuotojų gebėjimai.
„Tiek dėl natūralaus profesionalų trūkumo, tiek dėl paprasčiausio noro sutaupyti, transporto kompanijos samdo „pigesnius“ vairuotojus iš Rytų šalių. Daugeliu atvejų tai reiškia prastesnius jų gebėjimus ir žemesnę kvalifikaciją. Be to, siekiant maksimalios naudos, dažnai itin skubama, taupant poilsio sąskaita ir nekreipiant dėmesio į nuolat patiriamą nemažą stresą. Dėl to prastėja vairuotojų dėmesio koncentracija, o smulkios avarijos įvyksta dažniau“, – analizavo E. Černiauskas.
„Žinių radijo“ surengtuose debatuose su „Linavos“ prezidentu dalyvavęs BTA transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius konstatavo, kad vairuotojai iš Rytų šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos etc.; šiuo metu Lietuvos įmonėse dirba apie 5500 tokių vairuotojų) yra 50 proc. „rizikingesni“ nei jų kolegos lietuviai.
„Trūkstant darbo jėgos, transporto įmonės į darbą priima vairuotojus net ir žinodamos, kad jie atsakingi už eismo įvykius prieš tai buvusiose darbovietėse. Be to, pastaruoju metu įdarbinama daug trečiųjų šalių piliečių. Dalis jų stokoja tarptautinių pervežimų patirties ir ne visi darbdaviai turi galimybę išsamiai įvertinti tokių vairuotojų profesionalumą, gauti rekomendacijas“, – aiškina G. Radavičius.
Lenkai žada kelti kainas
Kad analogiškos problemos yra ir kaimynų lenkų galvos skausmas, konstatuoja ir kolegos iš „Cagro.pl“. Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ neseniai perspėjo, kad vežėjai turėtų būti pasirengę civilinės atsakomybės draudimo polisų brangimui „bent keliasdešimt“ procentų, nes draudikai fiksuoja rekordinius nuostolius.
Pernai vairuotojai lenkai užsienyje (daugiausia Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje) sukėlė net 52 000 avarijų – 11 proc. daugiau nei užpernai.
