Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis sako, kad ETT sprendimas logiškas ir tokia praktika, kokią išaiškino teismas, kuo puikiausiai taikoma daugelyje Europos valstybių.
„Jei vairuotojas ar keleivis užkliudo kitą automobilį jį įbrėždamas arba įlenkdamas, paprasčiausiai užpildoma eismo įvykio deklaracija ir taip išsprendžiamos visos bėdos.
Iš praktinės pusės, koks skirtumas, kitas turtas apgadinamas durelėmis stovint ar važiuojant atsiremiama į priekinę ar galinę dalį? Jei turtui yra padaryta žala, ją reikia atlyginti“, – sako V. Pumputis.
Kaip mano Susisiekimo ministerijos atstovas, toks išaiškinimas puikiai pasitarnaus ir kaip prevencija, nes net ir vienas toks eismo įvykis gali daryti įtaką kitų metų draudimo įmokai, kuri tikėtina, padidėtų.
„Iki šiol buvo net ir įprasta, kad nieko tokio, jei atidarydamas durelėmis atsiremiu į kitą automobilį. Tačiau buvo atvejų kai tokiu būdu buvo padaryti žymūs apgadinimai. Kiek žinau, kartais draudimo įmonės atlygindavo tokią žalą.
Dėl labai smulkmeniškų apgadinimų gali kilti tam tikrų nesusipratimų, nes kai vairuotojas automobilį draus kitais metais, jam bus taikoma kur kas didesnė atsakomybė ir didesnės įmokos.
Vairuotojai ir keleiviai turės žinoti, kad tikrai reikia saugotis ir jokiais būdais, atidarant dureles, nepadaryti žalos kitam automobiliui“, – mano V. Pumputis.
Policija sprendimą vertina teigiamai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Sigitas Kūjalis naująjį ETT išaiškinimą vertina teigiamai ir paaiškina, kokiais atvejais galima kviesti policiją, kai kito automobilio vairuotojas ar keleivis apgadina jūsų transporto priemonę.
„Tikrai nereikia visais atvejais kviesti policiją. Jei nėra ginčo, reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Policiją kviesti privaloma tik tuo metu, jei yra sužalojami žmonės arba nesutariama dėl įvykio aplinkybių“, – paaiškina pareigūnas.
Pašnekovas priduria, kad policiją galima kviesti ir tokiu atveju, jei atėję prie savo transporto priemonės randate apgadinimus, tačiau kaltininkas jau pasišalinęs. Tokiu atveju policijos pareigūnai užfiksuos eismo įvykį ir pradės tyrimą.
Draudimo įmonės „Lietuvos Draudimas“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas sako, kad iki šioje įmonėje būdavo užfiksuojama apie 150 panašių atvejų per metus. Jis taip pat paaiškina, kokias pagrindines naujoves atneša šis ETT sprendimas.
„Iki šiol Lietuvoje nebuvo teismų praktikos, kaip tokius įvykius reikėtų traktuoti. Dabar viskas aišku ir nebūtina, kad bent vienas automobilis judėtų, pakanka, kad abu stovi ir žalą tokiu atveju atlygina draudimo įmonė“, – teigė A. Gimbickas.
Tačiau šiokių tokių dvejonių įneša Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovas Algimantas Križinauskas, kurio teigimu, šiokių tokių niuansų visgi gali iškilti.
„Įsivaizduokime tokią situaciją, kad tas kuris trinktelėjo į jūsų automobilį, nėra apsidraudęs, tai mes, draudikų biuras, turėtume atlyginti žalą ir tai mes padarome.
Tačiau tą sumą, kuria padengėme nuostolius, turime išieškoti iš kaltininko ir nežinau, ką tokiu atveju pasakytų teismas, nes pagal nacionalinius teisės aktus toks apgadinimas nėra eismo įvykis“, – dėmesį atkreipia A. Križinauskas.
Visgi draudimo įmonės atstovas A. Gimbickas atsako, kad vietinė teisė tokiu atveju nėra aukščiau ETT ir vadovautis reikėtų būtent šiuo išaiškinimu.
„ETT numato, kad šis išaiškinimas turi būti vertinamas vienodai visose Europos Sąjungos šalyse. Tai reiškia, kad nesvarbu, įvykis nutiko Latvijoje, Estijoje ar Lietuvoje.
Taip, mūsų teisės aktai to nereglamentuoja, bet jei vyktų teismas, tai jis remtųsi ETT sprendimu ir būtų vienareikšmiškai pripažinta privalomojo draudimo žala“, – paaiškina A. Gimbickas.
Ką daryti, jei kaltininko nėra?
Dar vieną aspektą ETT išaiškinime įžvelgęs A. Križinauskas mano, kad problemų gali kilti ir tokiu atveju, eismo įvykio vietoje nėra kaltininko.
„Kiek atvejų bus, kai aš grįžtu prie automobilio ir randu padarytą žalą, bet kaltininko jau nėra? Ką daryti tada? Deklaracijos pildyti negalima, nes nėra visų įvykio dalyvių. Manau, kad 90 ar net daugiau bus būtent tokių atvejų.
Tada kviečiami policijos pareigūnai, kurie turės atvykti į kiekvieną atvejį bei pradėtų bylą ir kaltininkų paieškas, peržiūrėtų vaizdo kamerų įrašus. Galiausiai būtų neaišku, ar apgadino trečio ar šešto šalia stovėjusio automobilio vairuotojas?
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei įvyksta tikrasis eismo įvykis, tačiau kaltininko nėra, tai ir žala nėra atlyginama“, – LRT RADIJO laidai „10-12“ sakė A. Križinauskas.
Su tokiu pastebėjimu sutinka S. Kūjalis, kuris sako, kad tokių atvejų, kai kaltininkas jau pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, gali būti daug. Tačiau jis viliasi, kad žmonės tokias situacija vertins protingai.
„Sutinku, kad daugeliu atvejų bus sunku arba neįmanoma nustatyti kaltininką, bet nemanau, kad po šio sprendimo priėmimo labai padaugės iškvietimų. Juo labiau, kad žmogus pats supranta ar realu rasti kaltininką ar ne ir ar verta gaišti laiką.
Tačiau jei yra vaizdo stebėjimo kameros, tai nėra jokios problemos ir didelio tyrimo. Net ir vietoje galima nueiti, peržiūrėti įrašus ir pamatyti, užfiksuotas įvykis ar ne“, – sako S. Kūjalis.
Parengė Vytenis Kudarauskas
