Konferenciją pradėjęs ministras Dainius Kreivys taip pat pabrėžė, kad elektromobilių (EV) plėtra yra tik ledkalnio viršūnė. Norint pasiekti šių tikslų, reikės pritaikyti ir elektros tiekimo tinklą, sukurti efektyvią infrastruktūrą.
Tikslas – būti pažangiausių šalių penketuke
Ministras iškėlė ambicingą tikslą – Lietuvai būti geriausiai pasirengusių EV atėjimui valstybių penketuke. Siekti aukščiau įvardytų tikslų padės speciali studiją. Ją iki šių metų pabaigos planuja parengti Energetikos ministerija kartu su Susisiekimo ministerija bei elektros tiekimo operatoriumi. Studija nustatys pagrindines elektromobilumo infrastuktūros plėtros prioritetines kryptis.
Tai leis per kitų metų pirmąjį pusmetį parengti elektromobilumo strateginį planą, identifikuoti reikalingą elektromobilių skaičiaus augimo trajektoriją, įvertinti elektromobilių įtaką elektros tiekimo tinklams, nustatyti efektyviai plėtrai reikalingas įgyvendinti priemones.
Renginio transliacija:
Pirmieji lietuviški elektromobilumo rekordai
Ministras D.Kreivys pasidžiaugė konferencijos išvakarėse pasiektu pirmuoju lietuvišku elektromobilių rekordu. Vienoje vietoje susirinko 100 elektromobilių. Tačiau, pasak ministro, iki pasaulinio rekordo – 550 EV vienoje vietoje JAV – mums dar toloka.
Reikia daug valstybės, verslo pastangų, kad ateinantį EV pokytį, sutiktume deramai pasiruošę.
„Lietuvoje yra daug elektromobilių entuziastų. Todėl reikia daug valstybės, verslo pastangų, kad ateinantį EV pokytį, kuris ateina per pasaulį kaip banga, sutiktume deramai pasiruošę“, – sakė ministras Dainius Kreivys. Jis pabrėžė, kad konferencijoje dalyvaujantys trys ministrai (taip pat susisiekimo ir aplinkos) parodo, kad Lietuva yra pasiryžusi diekti pokyčių.
Puikių įžvalgų, ką reikėtų tobulinti, pateikė vienas iš ministro D.Kreivio minėtų entuziastų, elektromobilių ekspertas, tinklaraščio „100 proc. elektrinis“ autorius Dainius Jakas.
Jis įvardijo kelias svarbiausias problemas, trukdančias siekti intensyvesnės elektromobilių plėtros Lietuvoje.
Ar greitai važinėsime elektromobiliais?
Tokį retorinį klausimą iškėlęs Dainius Jakas pirmiausia pasidžiaugė, kad Lietuvos policija turi vieną policijos elektromobilį. Tai – puikus pavyzdys, bet norėtųsi, kad tų pavyzdžių būtų vis daugiau. Pasak eksperto, ministerijos taip pat turi tik pavienius elektromobilius.
Važinėjantis elektromobiliu jau daugiau nei 5 metus D.Jakas teigė, kad valdžios požiūris į elektromobilius yra netgi politinis klausimas, nes jis susijęs su mūsų šalies energetine nepriklausomybe: „Naftos savo kieme neišsikasim, o elektros pasigaminti tikrai galime – ant stogo arba kitokioje elektrinėje.“
Taigi kuo daugiau Lietuvoje bus elektromobilių, kuo daugiau elektros pasigaminsime tvariu būdu, tuo mažiau būsime priklausomi nuo naftos tiekėjų, kurie nėra labai stabilūs.
D.Jakas pastebi, kad per penkerius metus elektromobilių infrastruktūra Lietuvoje labai pasikeitė. Nes anksčiau elektromobiliu važiuoti iš Kauno į Vilnių būdavo rimta kelionė: tekdavo pasiskambinti į ABB, pasitikslinti, ar tikrai veikia įkrovimo stotelė.
Dabar stotelės automagistralėje stovi kas 50 km. Bet ar tai galima vadinti gera situacija?
O kas bus, jei elektromobiliai sudarys 50 proc. parko?
Prieš trejus metus Dainius Jakas Susisiekimo ministerijoje įvardijo pagrindinę problemą: visose greitojo įkrovimo stotelėse realiai turime tik po vieną įkrovimo vietą.
„Man ministerijoje atsakė: bet laidai juk trys. Ir tada supratau, kad žmonės, kurie planavo plėtrą, nėra bandę keliauti elektromobiliu. Trys laidai nieko nereiškia, juk vienu metu galima krauti tik vieną elektromobilį. Išskyrus kelias išimtis per visą Lietuvą“, – įvardijo rimtą trikdį D.Jakas.
Antra problema – reagavimo laikas į stotelės gedimą. Oficialiai tai turėtų užtrukti tris darbo dienas, tačiau kartais stotelė taisoma ir pusmetį. Konkrečiai – Vievio ir Elektrėnų stotelės. Nes viešųjų pirkimų konkursai užtrunka labai ilgai.
„Įsivaizduokite situaciją. Uždraudžiami degalų bakeliai, o artimiausia degalinė yra už 50 km. Draugas neatveš degalų, neišgelbės. Jūs kelyje stovite visiškai sausas. Paskambinate operatoriui, o jums atsako, kad reaguos po 3 dienų.
Dėl šios priežasties šią vasarą daugybė elektromobilių, važiavusių iš pajūrio, stojo tiesiog degalinių kavinėse, nes įkrovimo stotelės neveikė. Tad jeigu jums liūdna, išvažiuokite elektromobiliu į pajūrį. Kartais tenka laukti eilėje 2,5 valandos. Ar mes tikrai taip skatiname elektromobilių plėtrą?“ – klausė D.Jakas.
Panašias problemas atskleidė ir elektromobilių lenktynės, kai krovimo stotelėje Kaune teko laukti 5 val., nes eilėje išsirikiavo 10 elektromobilių. O kas bus, jei elektromobiliai sudarys 50 proc. parko?
Akmuo į Vilniaus daržą
D.Jakas prisiminė istoriją, kai Vilniaus savivaldybė žadėjo įrengti 5 greitojo įkrovimo stoteles iki 2017 m. rudens. Po to, jau 2019 m., mokamo tinklo pristatymo metu, meras R.Šimašius sakė, kad stotelės bus įrengtos iki 2020 m. rudens. Šiemet portalui 15min savivaldybės atstovai teigia, kad tai bus padaryta iki gruodžio 31 d.
D.Jakas pastebi, kad Kaune tokios stotelės pajungtos dar 2019 m. birželį. Tas pats jau 2019 m. nutiko Jonavoje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir 2020 m. kituose miestuose.
Kitas akmenukas – į Transporto kompetencijų agentūros daržą. Pagal taikos sutartį su „Danpower“ (2018 m.), Lietuva gavo 100 įkrovimo stotelių, o jų įrengimu rūpinasi agentūra. Jas planuota įrengti 2019 m.
Tačiau tik 2020 m. paskelbta, kad šios stotelės išdalintos savivaldybėms. O pirmąją stotelę Kaune pamatėme tik šiemet. Jai reikia tik 22 kW įvado, tai niekaip nėra susiję su sudėtingais infrastruktūriniais sprendimais. Tai kodėl procesai tokie lėti?
Ko vertos nuolaidos elektromobiliams?
Ekspertas D.Jakas trumpai apžvelgė nuolaidas elektromobilių vairuotojams, kurios turėtų veikti kaip skatinimo priemonė. Pavyzdžiui, nemokamas parkavimas mieste.
„Kiekviename mieste reikia išsiimti atskirą leidimą, galiojantį iki 4 metų, tik Palangoje ir Trakuose pakanka EV serijos registracijos numerio. Tą žmonės sužino tik tuomet, kai, įsigiję elektromobilį ir pastatę jį mieste, gauna baudą, nes neturi leidimo. Bet ne visi elektromobiliai turi EV serijos numerius, nes tai nėra privaloma...
A juosta – ir vėl sudėtinga sistema. Specialiai pažymėta A+ juosta Vilniuje ir Klaipėdoje elektromobiliams važiuoti galima, o Kaune draudžiama. Taigi galime judėti ne visomis A juostomis, ne visuose miestuose. O prieš sankryžą kartais tiesiog pasitinka plytos ženklas“, – vardija trikdžius ekspertas.
Jo siūlymas labai aiškus: jei turime lengvatą, gal padarykime bendrą sistemą, juk tas pats elektromobilis važinės keliose savivaldybėse.
Pirkti negalima palaukti
Pirkti negalima palaukti. „Kur kablelį dėsite jūs?“, retoriškai paklausė D.Jakas ir priminė, kad šiemet APVA parama buvo nutrūkusi tris mėnesius, o tai iš karto labai kirto per elektromobilių pardavimus.
