„Dar būdamas vaikas ėjau iš proto dėl tuomet „Castrol“ ir „Marlboro“ reklamomis pažymėtų lenktyninių „Toyota“ ant kramtomos gumos „Turbo“ lipdukų. 4 ratais varoma, 250 AG variklis – 94-iesiems tai buvo labai įspūdingi skaičiai. O apie tai, kad vieną dieną tokį automobilį vairuosiu pats, nė svajoti negalėjau“, – tikina lenktynininkas D.Matijošaitis.
Su ilgus metus ralyje nepakeičiama „Toyota Celica GT-Four WRC“ sportininkas atsisveikino šią savaitę. Automobilis, kurių pagaminta tik 2500 vienetų, iškeliavo iš Lietuvos į Vokietiją, Dainiaus žodžiais, pas tokį pat auto-pamišėlį kaip ir jis.
Raliui skirtą modelį lenktynininkui Prienuose esančių bičiulio Romo Tamulevičiaus „DCW" dirbtuvių meistrai atkūrė tobulai atkartodami 1994-1995 metais Pasaulio Ralio Čempionate dalyvavusius automobilius.
„Su analogiškais automobiliais savu laiku labai rimti „ralio dėdės“ laimėjo ne vieną taurę, tačiau 1995-aisiais metais „Toyota“ buvo pričiupta už technines gudrybes, grubiai pažeidžiant techninius ralio reikalavimus. Tai iki šiol vadinama „the biggest cheat in autosport“ (liet. viena genialiausių techninių apgavysčių autosporto pasaulyje). Ir vadinama pelnytai, nes žmones, kurie sukūrė šias inžinerines apgaules, galiu drąsiai vadinti mechanikos maestro. Po šio įvykio WRC rezultatas „Toyota“ komandai buvo anuliuotas ir gamintojas keletui metų visiškai pasitraukė iš pasaulio čempionato. – legenda tapusią istoriją prisiminė D.Matijošaitis. – Tad nenuostabu, kad aš tiesiog degiau noru išbandyti juodąjį ralio pasaulio žirgą. Nesu geras berniukas, ramiai sėdintis vietoje. Be to, manau, kad tai nebuvo unikalus noras – šis modelis iki šiol tarp ralio fanų vadinamas labiausiai mylima „Toyota“.
Prieš daugiau nei keletą metų, įsigijus šį automobilį Dainius gimė noras kaupti panašių ralio automobilių kolekciją ir prie „Celica“ prijungti „Subaru Impreza“, „Lancia Delta Integrale“ ir kitas legendas: „Tačiau ilgainiui mano simpatijos labiau linko į daug senesnius automobilius, tad ir „Celica“ pradėjo nepritapti mano automobilių „mini kolekcijoje“. Šiaip ar taip, ši mašina buvo viena mano didžiųjų meilių, todėl priėmęs sprendimą jos atsisakyti, ilgai ieškojau patikimo ir rūpestingo šeimininko“.