Kelių policija naudoja įvairius alkoholio kiekio matuoklius. Tarp jų – ir „Drager“ modelį, kuris buvo panaudotas šiam eksperimentui. Žinoma, bandymas nėra absoliučiai tikslus ir nėra identiškas buvusios NŽT vadovės atvejui. Tačiau rezultatai, kaip bebūtų, iškalbingi.
Bandymas nėra absoliučiai tikslus ir nėra identiškas buvusios NŽT vadovės atvejui. Tačiau rezultatai, kaip bebūtų, iškalbingi.
Pagal instrukciją
D.Gineikaitė teisme tiksliai įvardijo burnos skalavimo skystį, kuris esą galėjo paveikti alkotesterio duomenis. Būtent „Listerine“ burnos skalavimo skysčiu trečiadienio eksperimentui apsirūpino ir 15min komanda.
Buvusi NŽT vadovė tvirtino ne tik skalavusi burną, bet ir nurijusi šiek tiek stipraus ir ne paties maloniausio skonio skysčio.
„Nuo lapkričio kasdien vartoju šį burnos skalavimo skystį. Dukart per dieną. Ir parūkiusi praskalaudavau juo burną. Ir prieš eismo įvykį vartojau. Gal 15 minučių prieš. Kito eismo įvykio dalyvis, išlipęs iš automobilio, mane filmavo, fotografavo, o aš tuo metu skalavau burną. Negalėjau išspjauti prie kamerų to skysčio, tad kiek nurijau. Tai galėjo iškraipyti alkotesterio parodymus“, – kalbėjo D.Gineikaitė.
Negalėjau išspjauti prie kamerų to skysčio, tad kiek nurijau. Tai galėjo iškraipyti alkotesterio parodymus.
Būtent pagal tokią įvykių versiją 15min komanda ir atliko eksperimentą.
Į sveikatą!
Pirmas – tikrai ne lengviausios svorio kategorijos 15min žurnalistas Šarūnas Černiauskas. Pradžiai – „kontrolinis“ tyrimas alkotesteriu, parodantis, kad prieš eksperimentą žurnalistas buvo visiškai blaivus. Antras žingsnis – „Į sveikatą“. Geras maukas „Listerine“, palaikome burnoje, praskalaujame dėl geresnio burnos kvapo... ir nuryjame.
Trumpa pauzė – ir laikas pirmam alkoholio kiekio matavimui. Gilus įkvėpimas, pučiame. Rezultatas? Jokio rezultato. Tiksliau, užrašas „Burnos alkoholis“. Tokį klaidos pranešimą šio modelio alkoholio kiekio matuoklis rodo tokiu atveju, kai alkoholio garai fiksuojami per anksti, organizmui dar neįsisavinus alkoholio.
Į prietaisą pirmiausiai patenka oras iš burnos ertmės. Jei vėliau ateinantis oras iš plaučių rodo kardinaliai skirtingą alkoholio koncentraciją, prietaisas fiksuoja klaidą. Netgi alkotesterių instrukcijose nurodoma, kad suvartojus kokio nors alkoholio turinčio skysčio iki tyrimo alkotesteriu reikėtų palaukti bent 15 minučių.
Suvartojus kokio nors alkoholio turinčio skysčio iki tyrimo alkotesteriu reikėtų palaukti bent 15 minučių.
Taip ir padarėme. D.Gineikaitė neslepia rūkanti, o „Listerine“ vartojanti ir dėl rūkalų kvapo. Taigi 15min žurnalistais taip pat parūkė – nors rūkyti tikrai nesiūlome ir primename apie tabako žalą sveikatai. Praėjus 15 minučių nuo „Listerine“ mauko, tyrimas alkotesteriu buvo pakartotas. Rezultatas – burnos ertmėje ir toliau fiksuoti alkoholio garai, o mėginys iš plaučių šio rezultato neatitiko. Taigi „Burnos alkoholis“ alkotesterio ekrane – ir dar viena pauzė.
Trečias Š.Černiausko ir alkotesterio susidūrimas vyko praėjus daugiau kaip 20 minučių nuo burnos skalavimo skysčio suvartojimo. Tada „Listerine“ garai iš burnos ertmės jau nebebuvo fiksuojami, ir alkotesteris galiausiai atliko tikslią ir neabejotiną iškvėpto oro analizę. Rezultatas – 0,00 promilės. Kitaip tariant, praėjus 20 minučių po visai padoraus „Listerine“ kiekio suvartojmo, prietaisas nefiksavo jokių alkoholio pėdsakų.
Ir lengvesnė svorio kategorija
Žinoma, 15min žurnalisto fizinis sudėjimas gerokai skiriasi nuo teisme savo tiesą įrodinėjančios D.Gineikaitės. Kad eksperimentas būtų panašesnis į Lietuvą apskriejusią istoriją, lygiai tą pačią procedūrą pakartojo daug lengvesnio sudėjimo 15min žurnalistė Laura Kešytė.
„Kontrolinis“ patikrinimas prieš eksperimentą – 0,00 promilės. Tada – labai nekuklus kiekis „Listerine“, netgi gerokai didesnis nei tas, kurį išgėrė prieš tai alkotesteriu tyręsis kolega. Trumpa pauzė, pučiame... Ir, kaip turbūt galima nuspėti, ekrane sumirga užrašas „Burnos alkoholis“. Kaip ir pirmuoju atveju.
Tas pats scenarijus tęsėsi ir tolesnėje Lauros eksperimento dalyje. Praėjus 15 minučių nuo „Listerine“ suvartojimo, alkotesteris vėl konstatavo, kad žurnalistės burnos ertmėje esantis oras rodo daug daugiau alkoholio nei mėginys iš plaučių. Bet galbūt daug smulkesnio sudėjimo žurnalistė, išgėrusi didesnį kiekį „Listerine“ jau „pripūs“, nes alkoholis jau sparčiai cirkuliuoja venomis?
Pasirodo, ne. Praėjus 25 minutėms po burnos skalavimo skysčio suvartojimo, alkotesteris pakartojo tą patį rodiklį, kaip ir pirmojoje eksperimento dalyje: 0,00 promilės.
Šiuolaikiniai alkotesteriai lengvai fiksuoja skirtumą tarp oro iš burnos ertmės ir iš plaučių.
Žinoma, šis eksperimentas nepretenduoja į šimtaprocentinį tikslumą ir nėra identiškas D.Gineikaitės atvejui. Vis dėlto gana drąsiai galima daryti dvi išvadas.
Pirma – šiuolaikiniai alkotesteriai lengvai fiksuoja skirtumą tarp oro iš burnos ertmės ir iš plaučių. Šiuo atveju – alkotesteris net nerodo užfiksuoto promilių kiekio, nes dviejų oro mėginių duomenys kardinaliai nesutampa. Ir antra išvada – praėjus 20-25 minutėms po nedidelio kiekio gana stipraus skysčio suvartojimo, alkotesterio ekrane mirga nuliai, nepriklausomai nuo „Listerine“ vartotojo svorio kategorijos.
Bėda viena nevairuoja
Buvusi NŽT vadovė D.Gineikaitė problemų turi ne tik teismuose ir ne tik dėl „Listerine“. Avarija, kurią, policijos duomenimis, padarė būdama neblaivi, jai jau kainavo NŽT direktorės kėdę, bet ir tuo bėdos nesibaigia.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vykdo atskirą tyrimą dėl įtariamo mėginimo suklastoti D.Gineikaitės kraujo tyrimus Kauno ligoninėje. Šių veiksmų STT ėmėsi po to, kai paaiškėjo, jog NŽT vadovė po eismo įvykio žemės ūkio ministrei pareiškė, neva kraujo tyrimas rodo 0 promilių, nors tuo metu šis tyrimas dar nebuvo baigtas.
Vykdant tyrimą, STT pareigūnai aptiko du kraujo mėginius su D.Gineikaitės rekvizitais. Pirmajame – vidutinį girtumą rodantis alkoholio kiekis. Antrasis mėginis – visiškai „švarus“. STT taip pat paprašė papildomos ekspertizės, kad būtų nustatyta, ar abiejuose mėginiuose yra to paties žmogaus kraujas. Paaiškėjo, kad abiem atvejais naudotas D.Gineikaitės kraujas. Kodėl mėginiai rodo priešingus rezultatus – jau kitas klausimas.
Dėl įtarimų, jog D.Gineikaitės kraujo tyrimą buvo bandoma suklastoti, STT kaip specialųjį liudytoją apklausė Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, kuriam iškart po avarijos skambino D.Gineikaitė. Taip pat apklaustas jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, laikinai einantis pareigas Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Šulnius, D.Gineikaitės kraujo paėmusi medicinos sesuo.
Dėkojame bendrovei „Alkotesteris“, paskolinusiai eksperimentui naudotą įrangą.
