Tačiau pasibaigus dviejų savaičių reginiui, nutilus plojimams ir nusėdus dulkėms, lieka milžiniški kiekiai nebetinkamų naudoti automobilių dalių. Dakaro ralio legenda Antanas Juknevičius šiemet su savo ekipažu iš Saudo Arabijos parsivežė ir pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovei „Žalvaris“ pristatė arti tonos įvairių automobilinių atliekų – padangų, transporto priemonės detalių, skysčių.
„Kaip kasdienybėje, taip ir Dakaro ralyje, pagrindinės automobilių dalys-teršėjos yra greitai dylančios padangos – jų šiemet surinkta net 20 vienetų. Antroje vietoje – ratlankiai, kurių A.Juknevičiaus komanda surinko 10 vienetų, trečioje – 8 stabdžių diskai. Be to, pristatyta 20 litrų įvairių skysčių, 2 variklių apsaugos, šūsnis įvairių svirčių, šarnyrų, siurblių, traukių, ventiliatorių, bamperių, grotelių, sparnų ir posparnių“, – sako Dakaro legendos komandai atliekomis pasirūpinti padedančios pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ logistikos direktorius Romas Mižutavičius.
Pasak jo, kiekiai iš pirmo žvilgsnio ne tokie ir dideli, tačiau sudėjus visas atliekas ant svarstyklių, paaiškėjo, kad bendras jų svoris siekia toną ir sudaro daugiau nei pusę vieno automobilio svorio. Įvertinus transportų priemonių skaičių akivaizdu, kad dvi savaites trunkančio ralio metu susidaro šimtai tonų pavojingųjų automobilių atliekų.
„Susirinkti ir tinkamai sutvarkyti lenktynių metu susidariusias automobilines atliekas – būtina, kadangi jos yra taršios, ilgai neyrančios gamtoje ir dažniausiai labai toksiškos. Profesionalus automobilių sportas neišvengiamai palieka savo pėdsaką, tačiau šiais laikais turime nemažai galimybių poveikį gamtai sumažinti“, – sako R.Mižutavičius.
Dakare – augantis dėmesys atliekų tvarkymui ir gamtosaugai
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų „Žalvariui“ atgabenta tona auto-atliekų, lyginant su Dakaro ralio mastais – santykinai nedidelis kiekis. „Kreda“ nėra didelė komanda, o ir turimus resursus norime išnaudoti maksimaliai racionaliai, jų nešvaistydami. Bivakuose tarp greičio ruožų gamyklinės komandos keičia transporto priemonių dalis faktiškai kasdien, net jei tai ir nėra būtina. Dažniausiai tai daro dėl viso pikto, nes turint didelius resursus, galvojama apie tai, kas geriausia transporto priemonei, nors tai ir nėra geriausias sprendimas aplinkos taršos prasme“, – sako A. Juknevičius.
Pasak lenktynininko, Dakaro ralio organizatoriai jau kurį laiką kalba apie aplinkosaugą, ragina komandas ieškoti sprendimų, darančių mažesnį poveikį gamtai ir šiemet jau išvydome pirmąjį sėkmingai debiutavusį Audi RS-Q e-tron elektromobilį.
Tiesa, automobilis yra iš dalies elektrinis, o visiškai elektrinio Dakare dar teks palaukti. Pastarieji ne tik neeikvoja degalų, bet ir bendrai turi mažiau judančių dalių, nenaudoja filtrų, alyvos, tad yra visapusiškai mažiau taršūs.
„Kiekvieno greičio ruožo pabaigoje, panaudotas dalis ir kitas atliekas didžiausios komandos priduoda į jų surinkimo punktą, mūsų dydžio komandos jas vežasi su savimi ir priduoda vienintelę poilsio dieną, įpusėjus lenktynėms. Dakare sudarytos sąlygos priduoti skysčius, padangas, bet kiek kebliau yra su tomis dalimis, kurios „palieka“ automobilio kėbulą dėl avarijos, ar nusidėvėjimo. Čia organizatoriai negailestingi – reikalauja grįžti su pilnos komplektacijos automobiliu.
Pavyzdžiui, už kiekvieną pamestą padangą skiriama 2 tūkst. eurų bauda. Tačiau bendrai vertinant, dabar lenktynės kur kas švaresnės lyginant su tuo, kokios jos buvo prieš dešimtmetį, kuomet alyvą buvo normalu pilti tiesiog į smėlį, o pavojingąsias atliekas palikti šalia greičio ruožų“, – sako A. Juknevičius.
Pasak jo, Dakare buvo organizuojami ekologiškiausios komandos rinkimai „Eco Label“, kur vertinami ne tik lenktynių automobiliams pritaikyti tvarūs sprendimai, bet ne mažiau svarbus yra bendras komandos požiūris į aplinkosaugą, atsinaujinančios energijos vartojimą komandą aptarnaujančioje serviso grandyje. „Kreda“ laimėjo šį apdovanojimą dėl aptarnavimo sunkvežimyje įrengtos saulės jėgainės, o šiemet tokia jėgainė jau įrengta ir komandos kemperyje.
