Europos judumo savaitė, kuri prasidės rugsėjo 16-ąją dieną, mums primena, kad judėjimo sprendimo būdai – mūsų rankose. Ką reiškia sąvoka darbus judumas ir ar tikrai tai gali padėti mums pamiršti kamščius mieste, pasakoja LR Susisiekimo ministerijos kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas, darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius.
– Kuo yra svarbi darnaus judumo sąvoka gyvenant mieste?
– Miestas ir jo gyventojai daugiausiai kenčia nuo eismo spūsčių, triukšmo ir oro taršos, todėl darnus judumas, aplinkai draugiškos susisiekimo priemonės padeda šias problemas spręsti. Suprantama, būtinas pačių gyventojų įsitraukimas ir noras, kad juos supanti aplinka keistųsi ir gerėtų.
Neretai sakoma, kad miestas yra gyvas, kai žmonės jame jaučiasi laisvai, daug bendrauja, skuba, keliauja, apsipirkinėja, turiningai leidžia laisvalaikį, sportuoja, užsiima aktyvia veikla, tačiau to padaryti negalėtume, jei visi ištisai stovėtume automobilių spūstyse.
– Kodėl mieste reikėtų derinti skirtingas transporto priemones? Kaip toks pasirinkimas gali palengvinti gyvenimą tiek suaugusiajam, tiek šeimai, tiek vaikams?
– Transporto priemonių derinimas yra svarbus dviem aspektais. Visų pirma, labai svarbu tai, kad visos mieste veikiančios susisiekimo sistemos būtų plėtojamos tolygiai, nes intensyviai plėtojant tik vieną transporto rūšį, pavyzdžiui, viešąjį transportą, galbūt paskatintume daugiau žmonių iš automobilių persėsti į viešąjį transportą, tačiau tokiu atveju atsirastų didesnis poreikis pačių viešojo transporto priemonių, dažnesnių maršrutų, o tą ne visada įmanoma užtikrinti tiek dėl miesto urbanistinių, tiek finansinių galimybių.
Subalansuota skirtingų transporto rūšių plėtra duotų geriausią rezultatą. Antra, skirtingų transporto priemonių derinimas leidžia savo kelionės tikslą pasiekti kur kas greičiau, pavyzdžiui, kelionę pradėjus automobiliu ir jį palikus vienoje iš „Statyk ir važiuok“ aikštelių, kelionę miesto centre, išvengiant spūsčių, būtų galima tęsti dviračiu ar viešuoju transportu, kuris juda autobusams skirtomis juostomis.
Subalansuota skirtingų transporto rūšių plėtra duotų geriausią rezultatą. Be to, skirtingų transporto priemonių derinimas leidžia savo kelionės tikslą pasiekti kur kas greičiau, – sako J.Damidavičius.
Važiuojant viešuoju transportu, kuris nepriveža iki kelionės tikslo, kelionę pabaigti galima pėsčiomis, paspirtuku ar kita darnia susisiekimo priemone, kurią patogu vežtis viešuoju transportu, arba tiesiog pasinaudoti dviračių dalijimosi sistemos paslauga.
– Kaip derindami skirtingas transporto rūšis galime padėti savo sveikatai, gamtai, aplinkai?
– Savo kelionės dalį nueinant pėsčiomis ar minant dviratį, didėja žmogaus fizinis aktyvumas, o tai prisideda prie geresnės savijautos, stipresnio imuniteto, mažėja žmonių sergamumas įvairiomis ligomis. Bent dalį kelionės įveikiant ekologišku transportu, mažėja oro tarša, triukšmas.
Derinant skirtingas susisiekimo rūšis mažėja eismo spūstys, kartu su jomis ir spūsčių sukeliamas stresas automobilių vairuotojams, viešojo transporto keleiviams, o tai turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai ir savijautai.
– Kaip vertinate paskutinio kilometro taisyklę, kai neprivažiuojame iki pat tikslo, o iki jo paeiname?
– Paskutinio kilometro taisyklė yra labai svarbi tose vietose, kur yra dideli žmonių srautai ir ribotas automobilių stovėjimo vietų skaičius, pavyzdžiui, miesto centre, senamiestyje, arba apskritai yra ribojamas transporto priemonių eismas. Tokiais atvejais taip vadinamo paskutinio kilometro kelionės pasiekimas pėsčiomis ar kokia nors dvirate transporto priemone leidžia tikslą pasiekti greičiau, išvengiant ilgų laisvos automobilio stovėjimo vietos paieškų.
Derinant skirtingas susisiekimo rūšis mažėja eismo spūstys, kartu su jomis ir spūsčių sukeliamas stresas automobilių vairuotojams, viešojo transporto keleiviams, o tai turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai ir savijautai.
– Ar darnus judumas gali padėti išspręsti spūsčių problemą?
– Skatinant darnų judumą siekiama, kad žmonės surastų sau tinkamiausią alternatyvų susisiekimo būdą, kuris pakeistų automobilį ir taip jie prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos gerinimo. Eismo spūstys, oro tarša ir triukšmas yra šiuolaikinio miesto problema. Darnaus judumo koncepcija yra skirta būtent šioms problemoms spręsti, taip pat siekiant, kad judėjimas mieste taptų dar patogesnis ir patrauklesnis kiekvienam gyventojui.
– Kaip darnus judumas galėtų labiau išpopuliarinti viešąjį transportą?
– Viešasis transportas yra viena iš darnaus judumo priemonių, kuri leidžia miesto susisiekimo sistemą padaryti efektyvesnę. Plėtojant šią transporto rūšį, galima paskatinti daugiausia žmonių pakeisti savo keliavimo įpročius ir kasdieninėms kelionėms rinktis šį susisiekimo būdą.
Žinoma, viešasis transportas bus konkurencingas tik tada, jeigu jis bus patogus, greitas ir ekonomiškesnis pasirinkimas gyventojui. Būtina plėtoti infrastruktūrą, kuri suteiktų pirmumą viešajam transportui, t.y. plėtoti A juostas, šviesoforines valdymo sistemas viešajam transportui, vystyti intelektines transporto sistemas, kurios leidžia stebėti ir planuoti viešojo transporto keliones, atnaujinti viešojo transporto priemonių parką, kad jos taptų patrauklios ir patogios.
2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
