Vaikščiojimas kaip susisiekimo priemonė — vis dar neįprasta
15min pašnekovė atkreipė dėmesį, kad vaikščiojimas pėsčiomis tampa vis labiau madingas, bet tik tada, kai kalbame apie aktyvų laisvalaikį: žygius, pasivaikščiojimus su draugais, antrąja puse ar mylimu keturkoju augintiniu. „Pati žygiuose pradėjau dalyvauti prieš kokius 6 metus, kai tai dar buvo absoliučiai nepopuliarus dalykas“, — asmenine patirtimi dalijosi ji ir pridūrė, kad net bėgiojančių mieste labai retai sutikdavo, o dabar situacija iš esmės pasikeitusi — tai tapo madinga.
Visai kas kita, anot I.Vasionytės, kai vaikščiojimas tampa susisiekimo priemone arba būdu pabūti su savimi. Mūsų visuomenėje tai vis dar neįprasta. Paklausta, kodėl taip yra, ji svarstė, kad esame labai skubanti karta, o visos susisiekimo priemonės koncentruojasi į greitį.
„Atrodo, kad kuo greičiau pasieksi tikslą, tuo geriau“, — sakė psichologė-psichoterapeutė.
Daugelis mūsų ieško greičiausių, patogiausių ir mažiausiai pastangų reikalaujančių sprendimų. Pavyzdžiui, jeigu tenka rinktis, į darbą pėdinti pėsčiomis ar važiuoti paspirtuku, dažnas griebia antrąjį variantą. Pašnekovės žodžiais kalbant, reikia sąmoningai susitarti su savimi ir įtikinti, kad pasivaikščiojimas gali būti tikslas pats savaime, nors ne vienam atrodo, kad tai tėra tuščias laiko gaišimas.
„Bendras gyvenimo tempas diktuoja taisykles visame kame, net ir renkantis susisiekimo priemones“, — paaiškino ji.
Žmonės išsigąsta, kad atrodys keisti ir atkreips į save aplinkinių dėmesį.
Nuo ėjimo gali atbaidyti ir baimė. Viena, anot I.Vasionytės, vaikštinėti kur nors renginyje ar žygyje su draugais, visai kas kita — pėdinti vienam pasilikti su savo paties mintimis. „Kiek tenka apie fizinio judesio naudą psichologinei sveikatai kalbėtis su klientais, — patirtimi dalijosi ji, — tai labai dažnai susiduriu su tokiu teiginiu: aš neturiu su kuo vaikščioti. Kai pastebiu, kad kompanija visai nebūtina, o vaikščioti galima ir vienam, žmonės išsigąsta, kad atrodys keisti ir atkreips į save aplinkinių dėmesį.“
Kaip motyvuoti save ne tik judėti, bet ir gyventi darniai?
Kodėl dar verta į darbą keliauti pėsčiomis? Kai kam tai gali padėti atsiriboti nuo darbo reikalų, sulėtinti tempą, „persijungti“ į poilsio režimą. Pavyzdžiui, eidami galite pamiršti dienos rūpesčius ir įsijausti į laisvalaikį, pagalvoti, ką veiksite grįžęs namo. 15min psichologės-psichoterapeutės I.Vasionytės teiravosi, o kaip motyvuoti save ne tik judėti, bet ir gyventi darniai?
Ji pabrėžė, kad nuolat lekiant nebelieka laiko pamąstyti apie savo gyvenimą: „Pastovus skubėjimas, tą psichologai nuolat kartoja, gali būti ir bėgimas nuo savo problemų. Tam, kad nereikėtų galvoti, ar esu patenkintas savo gyvenimu, santykiais, sveikata — pradedu bėgti. Jeigu visada esu užsiėmęs, tai nebereikia apie tai galvoti, o vos sustoju, pradeda lįsti įvairios vidinės problemos“, — paaiškino pašnekovė.
Tai vienas iš savipagalbos būdų.
Anot jos, gyvendami nuolatiniame skubėjime, kuris neretai virsta lėtiniu stresu, susiduriame su įvairių ligų, psichikos ir fizinių, rizika.
Ar vaikščiojimas — kad ir į parduotuvę, universitetą, darbą ar kitur — gali padėti susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą tiems, kurie patiria stresą, nerimą ar kenčia nuo liūdesio? I.Vasionytė tuo nė neabejoja: „Tiems, kurie, pavyzdžiui, serga depresija, rekomenduojama daugiau judėti, ypač gamtoje. Tai vienas iš savipagalbos būdų.“
I.Vasionytės teigimu, jeigu svajojate daugiau vaikščioti, verta pagalvoti ir apie tikslą: norite tik daugiau judėti, ar, pavyzdžiui, prisidėti prie gamtos išsaugojimo renkantis darnias susisiekimo priemones?
Tiems, kurie mano, kad pavieniui vaikščioti nenormalu, psichologė-psichoterapeutė pataria pasistengti pakeisti šį požiūrį. Tai visai nesunku — paverskite tai iššūkiu, kurį įveikę daug geriau pasijusite. Pavyzdžiui, eidami į parduotuvę šiek tiek prailginsite maršrutą apeidami šalia esantį parką. Jeigu jaučiatės blogai, o į galvą lenda nemalonios mintys, susikoncentruokite ne į jas, o į aplinkos garsus, kvapus, vaizdus (koks gražus medis, ar ne? Įdomu, kiek metų jis čia augo ir kiek žmonių jau praėjo pro šalį?). Treniruokite vis grąžinti dėmesį nuo minčių, prie dabartinių pojūčių, tai padės ne tik pasimėgauti pačiu vaikščiojimu, bet ir sumažins nerimo. Kas žino, gal pradėję nuo trumpo pasivaikščiojimo parke netrukus ir į darbą keliausite pėsčiomis?
Kelionė pėsčiomis išlaisvina nuo transporto spūsčių
Kiekvienas, mieste išbandęs keliones pėsčiomis, pajus ir kitą svarbų privalumą – galimybę būti nepriklausomu nuo transporto spūsčių. Juk gera eiti tvarkingais šaligatviais, naujais pėsčiųjų ir dviračių takais, nueiti trumpiausiu maršrutu, kuriuo veda tik pėsčiųjų takai. Piko valandomis taip keliaudami mieste neretai pralenksite automobilius. O tinkama infrastruktūra aktyviai rūpinasi visi didesnieji Lietuvos miestai.
Pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą daugelis savivaldybių numato savo parengtuose darnaus judumo mieste planuose. Atsiliepdamos į Susisiekimo ministerijos kvietimą, tokius planus yra parengusios ir pradeda įgyvendinti jau 20 miestų savivaldybių. Visų pirma – tai miestai, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, ir kurortai.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
