Kaip pasakoja A.Pakalniškis, poreikis iškeisti įprastą transporto priemonę į dviratį aplankė tuomet, kai prieš šešerius metus persikėlė gyventi į centrinę Kauno miesto dalį: „Pastebėjau, kad automobiliui neliko poreikio, nes daug greičiau ir paprasčiau pasiekti darbą ir įvairius kitus objektus buvo dviračiu. Tad pirmasis impulsas ir buvo susijęs su patogumu bei komfortu. Be to, dviračiu važiuoti ir sveika.
Dviračiu važinėju visais metų laikais – žiemą tereikia įsigyti tinkamą aprangą ir pasirinkti dygliuotas padangas
Juo važinėju visais metų laikais – žiemą tereikia įsigyti tinkamą aprangą ir pasirinkti dygliuotas padangas, kad būtų galima patogiai važinėti. Sakyčiau, kad šaltuoju sezonu važiuoti yra net maloniau, nejaučiu jokio nepatogumo, tik privalumus, pavyzdžiui, kur kas greičiau ateina žvalumo ir budrumo pojūtis“, – tikina specialistas.
Jis pasakoja, kad visais metų laikais važinėja tikrai ne vienas ir to nevadina naujove ar netikėtumu, tik pataria įsigyti tinkamą aprangą. Šalčiausią dieną, kada važiavo dviračiu į darbą, temperatūra siekė -18 laipsnių.
„Iš tikrųjų, kai spaudžia sausas šaltukas, nėra didelio skirtumo – už lango -8 ar -18. Juolab, kad ir važiavimo atstumas nėra toks didelis, kad būtų galima sušalti. Sakyčiau, kad šaltis nėra problema, kur kas nemaloniau stiprūs lietūs ir vėjai“, – pasakoja A.Pakalniškis.
Miestai tampa draugiškesni dviratininkams
Pasak pašnekovo, išties galime pasidžiaugti Kaune dviratininkams skirtu dėmesiu ir dviračių takais, kurie išduoda, kad dviratis tampa pagrindine transporto priemone daugeliui kauniečių: „Dviratininkų ir pėsčiųjų tikrai daugėja, be to, šaligatviai šiuo metu pritaikomi ir žmonėms su judėjimo negalia, mamoms su vaikų vežimėliais, vaikams su dviračiais ir paspirtukais.
Norėtųsi, kad labiau populiarėtų viešasis transportas, o žmonės, vairuojantys automobilius, atvažiavę iki miesto juos paliktų aikštelėje ir patys persėstų ant dviračio ar rinktųsi elektrinius paspirtukus, jau minėtą viešąjį transportą, elektrinius dviračius. Pasirinkimų turime įvairių, todėl visiems stovintiems kamštyje siūlau pagalvoti, ką galime pakeisti, kad judėtume greičiau ir darniau“, – siūlo A.Pakalniškis.
Kaunietė Miglė: „Derinu visas transporto rūšis“
„Kadangi gyvenu mieste, stengiuosi derinti visas transporto rūšis: kartais važiuojame kartu su vyru vienu automobiliu, kartais – viešuoju transportu, taip pat labai mėgstu važinėti dviračiu, o dabar atradau ir paspirtuką. Jeigu kalbėčiau trumpai – kiekviena diena šiuo atžvilgiu man yra skirtinga ir netikėta“, – pasakoja kaunietė.
Ji sako, jog darnus judumas jai tapo itin svarbus susidūrus su nuolatinėmis spūstimis: „Supratau, kad galiu paėjėti kelias stoteles iki viešojo tranporto stotelės arba išlipti anksčiau ir pareiti kur kas greičiau, nei tiesiog stovėčiau ir laukčiau – juk visi norime taupyti savo laiką“, – sako ji.
Dažniausiai Miglė važinėja autobusu ir troleibusu, o jeigu renkasi nuosavą automobilį, važiuoja kartu su vyru ir kaimynais: „Stengiamės dalintis vienu automobiliu, taip pat – pavėžėti artimuosius ar kaimynus, kurie važiuoja į tą pačią pusę“, – pasakoja Miglė.
Nors šaltuoju sezonu dviračio ar paspirtuko ji sakosi neišdrįsianti išbandyti, tačiau pavasarį ir vasarą mielai renkasi šias transporto priemones: „Dviračių takai Kaune – tikras malonumas. Ir nesvarbu, ar tu nori važiuoti į darbą, ar tiesiog atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos ir pasimėgauti gražiais vaizdais. Galima rinktis, kokiu keliu važiuoti. Be to, visada įtraukiu ir savo šeimą – vaikus ir vyrą, skatinu judėti kasdien“, – pasakoja Miglė.
Stengiamės dalintis vienu automobiliu, taip pat – pavėžėti artimuosius ar kaimynus, kurie važiuoja į tą pačią pusę
Na o didžiausias malonumas jai vaikščioti pėsčiomis, šį būdą ji renkasi visais metų laikais. „Tiesą sakant, nežinau, ar yra geresnis būdas judėti kasdien ir taip palaikyti fizinį aktyvumą. Stengiuosi nueiti mažiausiai 5 kilometrus per dieną, užtat džiaugiuosi geresne sveikata, stipresniu imunitetu ir gera nuotaika.
Siūlau visiems išmėginti darnaus judumo teikiamus privalumus, juolab, kad čia kiekvienas gali atrasti tai, kas patiks labiausiai – nuo ėjimo iki važiavimo dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu. Nuo mūsų pačių priklauso, ar dūsausime eikvodami laiką spūstyse, ar priimsime sprendimus, padėsiančius mums gyventi mobiliau“.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
