Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Benz Patent-Motorwagen nėra tikras pirmasis automobilis su vidaus degimo varikliu. Tai – ganėtinai paini ir miglota istorija, nes tuo metu prie automobilių kūrimo dirbo ne vienas inžinierius ir įvairių bandomųjų transporto priemonių tikrai buvo. Tačiau būtent 1885 metais sukurtas Benz Patent-Motorwagen yra pirmasis praktiškas, užpatentuotas ir komerciškai pardavinėtas automobilis. Šio triračio automobilio gamyba prasidėjo 1886 metais ir tęsėsi 7 metus. Tačiau, kad ir koks svarbus būtų Karlo Benzo išradimas, elektromobiliai važinėjo dar prieš jo sukūrimą.
1827 metais vengrų išradėjas, fizikas ir inžinierius Ányosas Jedlikas sukūrė vieną iš ankstyviausių elektros variklių. Kurį laiką Jedlikas jį tobulino, tačiau jis iš esmės buvo tinkamas tik principo pademonstravimui. Kai inžinieriui pagaliau pavyko sukurti sklandžiai veikiantį variklį, jis sugalvojo pagaminti mažą automobilio modelį, kad įrodytų, jog jo variklis yra pajėgus nudirbti šiokį tokį darbą. Jedliko modelis galėjo važiuoti tik su prijungtais laidais, tačiau įrodė, kad variklis veikia. Tuo tarpu 1834 metais amerikietis kalvis Thomas Davenportas, kuris sukūrė pirmąjį JAV nuolatinės srovės variklį, pagamino panašų modelį, tačiau jo automobilis energijos sėmėsi iš metalinių bėgių, kuriais tekėjo elektros srovė. Tais pačiais metais olandas Sibrandusas Stratinghas sukūrė pirmąjį baterijų energiją varomą automobilio maketą.
Taigi, nuo pirmojo praktiško elektros variklio sukūrimo iki pirmųjų baterijomis varomų modelių praėjo vos 7 metai. Tai parodo, kad ši technologija vystėsi labai sparčiai. Po automobilių maketų sekė elektriniai lokomotyvai – pirmasis pasirodė 1837 metais. Jau tada buvo aišku, kad į pasaulį greitai pasibels ir tikras pirmasis praktiškas elektromobilis, tačiau tam reikėjo geresnių akumuliatorių.
Pirmuoju elektromobiliu galime laikyti tik tokią mašiną, kuri gali važinėti savarankiškai, be jokių laidų ar elektrinių bėgių. Elektromobilis taip pat turėtų būti tinkamas susisiekimui, o ne tik važinėti kelių metrų atstumu kieme. Taigi, tikruoju pirmuoju elektromobiliu galime laikyti tik tą, kuri naudoja baterijas. 1859 metais prancūzų fizikas Gastonas Planté išrado rūgštinį švino akumuliatorių. Jau 1881 metais kitas prancūzas Camille’as Alphonse’as Faure pagerino akumuliatorių technologiją, leisdamas komerciškai pardavinėti šiuos elektros energijos kaupimo įrenginius ir taip atverdamas duris elektromobiliams.
1867-ųjų Pasaulinėje parodoje Paryžiuje austras Franzas Kravoglas pademonstravo savo elektrinį motociklą. Jis buvo sutiktas su didžiuliu smalsumu, tačiau pats Kravoglas teigė, kad keliais jo transporto priemonė nepavažiuotų. Tačiau jau 1881 metais pasirodė tai, ką prancūzai laiko pirmuoju elektriniu automobiliu – Gustave’o Trouvé triratis. Inžinierius pagerino Siemens elektros variklį ir jį sumontavo Jameso Starley triratyje. Taip atsirado pirmoji tikra elektrinė transporto priemonė, kuria Trouvé važinėjo po Paryžių. Tačiau tai tikrai nebuvo praktiška mašina. Trouvé triratis priminė tik paprastą dviratį su vienu dideliu varančiuoju ratu. Pirmą praktišką elektromobilį sukūrė britas Thomas Parkeris.
Thomas Parkeris buvo neeilinė asmenybė. Šis inžinierius buvo atsakingas už Londono metro elektrifikaciją ir Liverpulio bei Birmingamo tramvajus. 1882 metais jis su verslo partneriu įkūrė Elwell-Parker kompaniją, kuri gamino elektrinius tramvajus. Ši įmonė ir tapo pirmojo elektromobilio namais. Parkeris pasinaudojo savo pagerintomis baterijomis ir 1884 metais sukūrė pirmąjį praktišką elektromobilį. Jis buvo gana mažas, tačiau tai buvo tikras automobilis.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Parkerio sukurtas automobilis iš karto nesulaukė komercinės sėkmės, tačiau Parkeris ir toliau gamino elektrinius automobilius, kurie naudojo pažangias išradėjo baterijas. Tai tikrai prisidėjo prie elektromobilių plitimo Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. 1888 metais pasirodė pirmasis vokiškas keturratis elektromobilis Flocken Elektrowagen. Tai buvo vos 400 kg sverianti mašina su 0,9 kW varikliu, pasiekianti 15 km/h greitį.
Tokia buvo padžia. Vienas po kito visur ėmė rodytis elektromobiliai. Jie labai paplito miestuose, tačiau buvo naudojami ir nuošalesnėse vietose. Pavyzdžiui, elektriniai transporteriai buvo naudojami anglies kasyklose, nes, priešingai nei vidaus degimo ar garo variklius naudojančios transporto priemonės, jie nenaudojo labai brangaus kalnakasiams reikalingo deguonies.
Iš pradžių elektromobilių įsigalėjimui trukdė infrastruktūra – juk net ne visi namai turėjo elektros įvadus. Tačiau elektromobiliai iš pat pradžių konkuravo ne su benzininiais automobiliais. Iš tiesų kitame ringo kampe stovėjo garo varikliais ginkluotos mašinos. Automobiliai su vidaus degimo varikliais tuo metu buvo nepraktiški jau vien dėl to, kad juos užvesti buvo pakankamai sunku. Tuo tarpu garo varikliams reikėjo laiko įkaisti.
Per naktį įkrautas elektromobilis galėjo dirbti iš karto, o ir pastačius jį mieste buvo galima jį palikti, pasivaikščioti, o tada sugrįžus iš karto važiuoti namo. 20 amžiaus pradžioje 40 % JAV automobilių buvo varomi garo varikliais, 22 % – benzinu, o 38 % – elektra.Atsiradęs elektrinis starteris ir pagerėjusi kelių infrastruktūrą išstūmė elektromobilius iš rinkos. Tuomet ir prasidėjo vidaus variklio dominavimas. Dabar, kai elektromobiliai sugrįžta į kasdienybę, įdomu žinoti, kad pirmasis elektromobilis buvo išrastas dar prieš garsųjį Benz Patent-Motorwagen.
