Kartais specialiai renkasi lėtesnį traukinį
„Važinėti pradėjau maždaug 1996-aisiais. Tada galvojau, kad tai bus laikina“, — prisiminė jau daugiau kaip du dešimtmečius į darbą Kaune iš Vilniaus važinėjantis pašnekovas. Per tuos metus jis išbandė ne vieną keliavimo būdą, kol atrado sau labiausiai tinkantį — traukinį.
15min pašnekovas pasakojo, kad į Kauną važinėti yra tekę ir autobusu, ir nuosavu automobiliu. Jis su šypsena prisiminė laiką, kai į darbą keliaudavo su anuomet populiariais pavežėjais, kurie veždavo nuo vieno miesto autobusų stoties iki kito, kur, beje, ir ieškodavo klientų.
Mažiausiai vargina, o ir daug ką nuveikti galima kelionės metu.
„Supratau, kad tai labai vargina. Kelionė priklausydavo nuo to, su kuo pakliūdavau į automobilį. Yra buvę visokių istorijų, kai važiuoti teko su išgėrusiais, kurie visą kelią triukšmavo“, — juokėsi jis.
„Paskui kurį laiką važinėdavau savo mašina, bet iš visų variantų traukinys man yra patogiausias, — kalbėjo. — Mažiausiai vargina, o ir daug ką nuveikti galima kelionės metu. Ryte, pavyzdžiui, galiu ruoštis paskaitoms, vakare — šiaip paskaityti ar tiesiog atsipalaiduoti ir pailsėti.“
Beje, D.Jonkus atskleidė, kad kartais specialiai renkasi lėtesnį traukinį, nes taip keliaujant net mintys dėliojasi geriau, o ir žmonių dažniausiai nebūna tiek daug, todėl niekas neblaško, netrukdo susikaupti. Ta dinaminė būsena, pridūrė, nuteikia pamąstymams.
Pasirinkimą lėmė ir ekologinis motyvas
15min paklaustas, o kodėl į Kauną nevažinėja nuosavu automobiliu, pašnekovas svarstė, kad priežasčių yra ne viena. Tai ir nuolatinė įtampa bei stresas vairuojant. Be to, linksmai prisiminė, važiuojant vis nutikdavo kas nors netikėto — tai padangą nuleisdavo, tai kas nors sugesdavo. O kalbant rimčiau, po dienos darbų važiuoti automobiliu ilgą atstumą, pavyzdžiui, vėlų žiemos vakarą, gali būti pavojinga. Be to, pasak jo, verta prisiminti, kad kainuoja ne tik degalai, todėl automobiliu keliauti brangiau.
„Galų gale, — pridūrė, — pasirinkimą lemia ir ekologinis motyvas ir tai, kad keliaudamas traukiniu kartu ir pasportuoju, nes į stotį ir iš stoties einu pėsčiomis. Dirbančiam sėdimą darbą labai svarbu daugiau judėti.“
„Per visą važiavimo istoriją gal kartą ar du traukinys yra vėlavęs. Tai patikimiausia susisiekimo priemonė“, — atkreipė dėmesį pašnekovas.
Automobilio svarsto atsisakyti
D.Jonkus pasakojo, kad aplinkai draugiškus būdus jis renkasi ir mieste, ne tik keliaudamas į darbą. Dažniausiai eina pėsčiomis, važiuoja dviračiu arba viešuoju transportu. Taip, pasak jo, neretai tikslą pasiekia netgi greičiau negu automobiliu. O ko reikia, kad prie darnaus judumo idėjos prisidėtų daugiau eismo dalyvių? Pašnekovo nuomone, svarbūs žingsniai daromi jau dabar:
„Visų pirma, nuosavas automobilis turėtų būti prabanga. Svarbu stovėjimo ar net įvažiavimo į miestų centrus apmokestinimas, tačiau gautos lėšos turėtų būti nukreipiamos pėsčiųjų ir dviratininkų, viešojo transporto infrastruktūrai gerinti“, — kalbėjo jis.
Žinoma, kai reikia aplėkti kelias skirtingas vietas viešuoju transportu, gali atrodyti nepatogu, tačiau ir tai galima suderinti. 15min pašnekovas svarstė, kad neretai pasirinkimą lemia įpročiai, kuriuos turėtume keisti. Per savaitę vos kartą ar du nuosavu automobiliu į gatvę išriedantis D.Jonkus svarstė ateityje šios transporto priemonės apskritai atsisakyti, nes galbūt pigiau prireikus pasinaudoti trumpalaikės nuomos paslaugomis.
„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ duomenimis, šiemet apie 40 proc. maršruto Vilnius–Kaunas–Vilnius keleivių sudarė klientai, vykstantys į darbus ar iš jų. Skaičiuojama, kad šiuo metu terminuotus šio maršruto bilietus turi daugiau kaip pustrečio šimto keleivių.
Beje, perkant terminuotą mėnesinį bilietą kelionei maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, kuris galioja darbo dienomis, kelionės kaina yra 40 proc. mažesnė, lyginant su įprasto vienkartinio bilieto kaina. O jei perkamas terminuotas bilietas, galiojantis visomis savaitėmis dienomis — kelionės kaina bus 55 proc. mažesnė, lyginant su įprasto vienkartinio bilieto kaina.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,1 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 86 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
