Mokesčio projektas prieš patvirtinimą buvo ne kartą svarstytas ir keičiamas. Iš pradžių buvo siūloma mokestį taikyti tik pirmą kartą Lietuvoje įregistruojamoms transporto priemonėms, tačiau galiausiai nuspręsta, kad taršos mokestis taps privalomas kiekvienos registracijos metu.
„Regitros“ duomenimis, per keturis mėnesius po mokesčio įsigaliojimo taršos mokestis pritaikytas beveik 90 tūkstančių naujai įregistruotų ar perregistruotų automobilių, kurių išmetamas CO2 kiekis viršijo 130g/km normą, nuo kurios tenka mokėti. 67 procentus visų apmokestintų registracijų sudarė dyzelinu varomi automobiliai.
Nors pagrindinė įstatymo mintis buvo siekis lietuvius priversti sėsti į mažiau taršias transporto priemones, pasak ekspertų, lūžis neįvyko. Automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ vadovo Artūro Mizero, teigimu, natūralu, kad žmonės naują įstatymą pasitiko skeptiškai, tačiau tendencijos rodo, kad lietuviai dėl šio įstatymo nepradėjo rinktis gamtą labiau tausojančius automobilius.
Pasak specialisto, Lietuvos automobilių parko atsinaujinimo tendencijos išlieka panašios, tad taršos mokestis labiau veikia kaip dar viena rinkliava. Per keturis mėnesius lietuviai šalies biudžetą papildė maždaug 11 milijonų.
„Kaip ir kiekvienas mokestis, taip ir šis, visuomenėje nebuvo pasitiktas teigiamai. Mes nebuvome pripratę prie automobilių apmokestinimo, o daugeliui kilo pagrįstų abejonių, kodėl jis siejamas būtent su registracija. Nes tarša ir registracija šiuo atveju yra gana skirtingi dalykai ir tokia praktika nėra dažna.
Šie metai yra tokie, kad sandorių skaičius tiek dėl mokesčio, tiek dėl pandemijos yra sumažėjęs. Mes pastebime tendenciją, kad apynaujų automobilių, kurių amžius 1-5 metai, rodikliai išlieka panašūs. Tačiau senesnių – 5-15 metų automobilių sandorių skaičius yra sumažėjęs. Negalima teigti, kad mažiau taršių automobilių perkama daugiau. Gal tiesiog labiau taršių parduodama ir perkama mažiau. Panašu, kad tas taršos mokestis tapo savotišku barjeru tam natūraliam rinkos atsinaujinimui, kurį mes turėjome“, – tvirtino Artūras Mizeras.
Dar viena tendencija, kuri išryškėjo įvedus taršos mokestį – senų transporto priemonių savininkų baimė, kad pirkėjus atbaidys jų transporto priemonei taikomas didelis taršos mokestis. Dėl šios priežasties žmogus nusprendžia savo automobilio apskritai neparduoti ir eksploatuoti jį tol, kol gedimo atveju remontas būtų nebetikslingas.
„Nepastebėjome, kad senų, taršių automobilių kainos būtų labai sumažėjusios. Galbūt dažnai žmonės bijo, kad tokį automobilį dėl taršos mokesčio parduoti bus sunkiau, todėl toks sprendimas atidedamas vėlesniam laikui ir žmogus toliau važinėja su tuo senu automobiliu“, – sakė Artūras Mizeras.
Žinoma, situaciją teoriškai pagerino valstybės skiriama 1000 eurų parama utilizuojant seną ir taršų automobilį ir įsigyjant mažiau taršią arba elektra varomą transporto priemonę, tačiau tai įtakos automobilių parko amžiui įtakos turėjo nedaug, mat Aplinkos projektų valdymo agentūros skelbiamais duomenimis, trijų rūšių kompensacijomis bendrai pasinaudojo beveik 5700 asmenų.
Šiuo metu Lietuvoje automobilių parko amžiaus vidurkis siekia maždaug 15 metų ir šis skaičius mažėja gana lėtai. Europos kontekste Lietuva yra rikiuotės apačioje – paskutiniame ketverte. Pasak Artūro Mizero, dabar egzistuojantis taršos mokestis turėtų būti peržiūrėtas ir įvesti kitokie jo taikymo metodai nei galioja šiuo metu.
„Yra įvairių modelių tiek Europoje, tiek pasaulyje. Įprasta praktika yra, kad mokestis taikomas pirmą kartą į šalį importuojant taršų automobilį. Kita praktika – mokestis mokamas periodiškai. Pastaroji galbūt labiausiai pasiteisinusi. Kaip pavyzdį galima paimti Slovėniją. Jei pas mus automobilių amžiaus vidurkis yra apie penkiolika metų, tai pas juos yra dešimt metų. Pas juos yra taikomos abi priemonės. Taigi, manau, kad Lietuvoje irgi turi būti taikomos kompleksinės priemonės. Pavyzdžių yra“, – sakė Arūnas Mizeras.
Apie tai, kad dabar taikomą taršos mokesčio sistemą reikia peržiūrėti jau prabilo ir naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jo teigimu, dabar veikiantis mokestis neatlieka taršos mažinimo funkcijos. Anot ministro, mokestis galėtų tapti metiniu.
Dabar kiekvienos registracijos metu taikomas ir pagal taršos rodiklius apskaičiuojamas mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų.
