„Tai, ką pristatė ministerijos, yra pirminis variantas, kuris dar bus diskutuojamas Seime, ir žiūrėsime, ar jis toks ir liks, ar į jį bus įdėta daugiau socialinio jautrumo, kas yra svarbu. Pamatuosime, ar tikrai grąža, kurią turi gauti visuomenė, mokėdama taršos mokesčius per savivaldą, yra pakankama“, – BNS sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
Jos teigimu, rudenį dar teks diskutuoti dėl siūlomų mokesčių socialinio jautrumo ir naudos gyventojams bei pereinamųjų terminų.
„Aš manau, kad mes turėsime kelias diskusijas, kas liečia šių mokesčių socialinį jautrumą, kas liečia savivaldos naudą, o per ją – ir kiekvieno gyventojo. Turbūt ir terminai yra tokie gan vėlyvi – viena vertus, jie gali būti didelis pliusas žmonėms pasirengiant ir pasikeičiant transportą, kad išlaidos būtų kuo mažesnės, kita vertus, klausimas, ar mes ne per lėtai judame į žalinimą. Turėsime į šituos klausimus atsakyti frakcijos viduje, turėsime bendrą poziciją ir manau, kad jos laikysimės“, – kalbėjo valdančiųjų atstovė.
A.Gedvilienė pridūrė, kad ministerijų pasiūlyti mokestiniai pakeitimai yra aiškesni už dabar galiojantį registracijos mokestį.
„Šitas konstruktas, kurį dabar atnešė ministerijos, yra daug panašesnis į žaliąjį mokestį, daug labiau motyvuojantis, daug labiau paaiškinantis, kam jis reikalingas, negu dabar galiojantis registracijos mokestis“, – teigė parlamentarė.
Teigiamai pasiūlymus vertina ir Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tai ne tik nuosekliai įgyvendinamos Liberalų sąjūdžio programos dalis, kurioje daug dėmesio skirta aplinkosaugai ir žaliajai ekonomikai, bet ir mūsų šalies įsipareigojimai mažinti taršą. Lietuvoje turime pereiti prie mažiau taršaus transporto, gerinti viešojo transporto prieinamumą ir kokybę. Šis mokestis bus paskata tai daryti sparčiau“, – BNS atsiųstame komentare sakė parlamento vadovė.
Ji pažymi, kad daugiavaikėms šeimoms, senjorams ir kitoms grupėms yra numatyta lengvatų, o surinktos lėšos bus nukreiptos į darnaus judumo fondą bei proporcingai paskirstytos visoms 60 savivaldybių.
Pozicijos dėl siūlomų mokesčių dar nesuformavo valdančioji Laisvės partija.
„Partijos valdyboje dar diskutuosime ir suformuosime poziciją. Frakcijoje taip pat dar kalbėsime“, – BNS sakė frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Opozicija vertina skirtingai
Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ frakcijos narys Saulius Skvernelis BNS sakė, kad siūlomi pakeitimai yra ydingi ir nespręs problemų.
„Tai yra ydingas mokestis, kuris tikrai nepadės spręsti problemų, susijusių su tikslu, kuris yra deklaruojamas, jog nebūtų taršių automobilių. Ypač tuo metu, kai panaikinama antrinė rinka, tie seni, nudrožti automobiliai toliau cirkuliuose šalyje be jokio mokesčio. Tai yra visiška nesąmonė“, – teigė parlamentaras.
Tai yra ydingas mokestis, kuris tikrai nepadės spręsti problemų.
Socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas teigia palaikantis automobilių taršos mokesčius, jis taip pat pabrėžė, kad diskusijų metu reiks atkreipti dėmesį į kriterijus, nuo ko skaičiuojamas mokestis.
„Aš manau, kad tai būtų europietiška. Negaliu pasakyti už visą frakciją, bet, mano galva, žinant, kad pas surenkama mažai mokesčių, perskirstymas vienas mažiausių Europoje, nuo to kenčia visas viešasis sektorius, tai bet koks rimtesnis mokesčių pakeitimas duoda viešąją naudą visiems“, – BNS teigė A.Sysas.
„Aišku, pasigirsta balsų, kad nuskriausime močiutę, bet taip gyvena Europa ir manau, kad tokiu keliu reikia eiti (...) Galima rasti kriterijus, kad nebūtų, kaip sakoma, vairuotojams, kurie „bulkoms“ važinėja, bet čia jau kitas žingsnis diskutuojant dėl konkretumų“, – kalbėjo Seimo narys.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas BNS sakė kol kas į siūlomus mokesčius žiūrintis atsargiau, kadangi tai gali tapti našta gyventojams.
„Kiekvienas papildomas mokestis tokiu metu, kai ką tik karantinai pasibaigę, pandemija, žmonėms su pajamomis sunku, tai vertiname atsargiau. Aišku, iš pirmo žvilgsnio žiūrint, lyg ir logiška prisirišti prie taršos, ne tik prie registracijos, bet finansinė našta gyventojams didės bet kokiu atveju ir terminai socialiai jautrioms trumpėms galbūt turėtų būti kiek ilgesni“, – sakė „darbietis“.
„Diskutuosime frakcijoje. Manau, kad bus įvairių nuomonių, bet žiūrint į partijos programą ir į nuotaikas, kuriomis mes gyvenome rinkimų metu apie visus automobilių mokesčius, tai kol kas atsargiai žiūrime į ministerijos pasiūlymą“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministerija siūlo pakeisti ir didinti registracijos mokestį, kuris galiotų į Lietuvą įvežamiems automobiliams už pirmą jų registraciją, bei įvesti naują naudojimo mokestį, kuris būtų mokamas kasmet.
Naudojimo mokestį norima įvesti nuo 2023-iųjų.
Šiais pakeitimais siekiama, kad gyventojai keistų automobilius į mažiau taršius, sumažinti dyzelinių automobilių dalį.
Tiek registracijos, tiek taršos apmokestinimas apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę. Ji komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus – kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui ir oro taršos koeficientą.
Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 metų pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 metais.
Mokesčių pakeitimai galiotų lengviesiems automobiliams, kurie priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.
