„Dažniausiai Lietuvos vairuotojai kreipiasi pagalbos kelyje tuomet, kai jau patys nebesugeba pasitaisyti kelyje sustojusios mašinos. Visais kitais nedideliais atvejais – pakeisti ratą, atvežti degalų, užvesti variklį ir kt. – Lietuvos vairuotojai linkę rūpintis patys arba prašyti pagalbos pravažiuojančių automobilių vairuotojų. Mūsų šalyje stiprus vairuotojų savitarpio pagalbos jausmas“, - teigia „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas Modestas Žilionis.
Jis pastebėjo, kad auga skaičius atvejų, kuomet vairuotojai kreipėsi ne tik dėl automobilio transportavimo, bet ir dėl avarinio durelių atrakinimo, pakaitinio automobilio ar užšalusių variklių užvedimo.
Pasak M. Žilionio, pagalbos kelyje paslaugų spektras gerokai išsiplėtė, todėl vairuotojai gali kreiptis ir dėl pamestų mašinos raktelių, ir dėl pargabenimo, ir dėl nakvynės, jei nepavyksta parkeliauti namo. Sugedus automobiliui ar ją pavogus draudikai atlygina pakaitinio automobilio nuomos išlaidas.
M. Žilionis, vertindamas pagalbos kelyje tendencijas, mano, kad jaunesnioji vairuotojų karta bus dažniau linkusi naudotis profesionalia pagalba kelyje, o ne ieškoti draugų, kaimynų ar giminių, galinčių gelbėti kelyje sustojusį automobilį ir jo keleivius.
