Kuriant „Mazda MX-5“ pagrindinis tikslas buvo pagaminti lengvą ir sportišką automobilį, suteikiantį malonaus vairavimo ir paklusnumo pojūtį. Tačiau iš kitos pusės tai turėjo būti japoniškos kokybės, ilgaamžiškumo ir patikimumo pavyzdys. Elektros problemos ar tepalo prasisunkimas negalėjo tapti pirkėjų problema.
Kuriant automobilį konkuravo dvi dizaino komandos. Japonijos ir JAV. Japonai norėjo automobilį daryti su varikliu priekyje ir priekiniais varomais ratais, o JAV komanda pagamino „MX-5“ su galiniais varomais ratais. Būtent pastarieji ir laimėjo dvikovą, o naujoji „Mazda“ jau netrukus išriedėjo į kelius.
Pirmosios kartos „Miata“ (NA) buvo gaminama nuo 1989 iki 1997 metų. Variklių pasirinkimai buvo du. Silpnesnis 1,6 l ir galingesnis 1,8 l darbinio tūrio. Galia, priklausomai nuo gamybos metų, svyravo nuo 108 arklio galių iki 133. Na, o greičių dėžės pasirinkimas buvo tik vienas – mechaninė.
Tuometinių žurnalų ir apžvalgininkų nuomone, automobilis buvo smagus, bet ne ypač greitas. Tačiau galiniai varomi ratai ir nė tonos nesiekiantis kėbulo svoris padarė taip, kad automobilio valdymas taptų tiesiog puikus. O tai sužavėjo daugybę vairuotojų visame pasaulyje.
1990 metais „Mazda MX-5“ JAV žurnalo „Automobile“ net buvo išrinktas metų automobiliu.
Po labai sėkmingų aštuonių gamybos metų „Mazda“ nusprendė atnaujinti šį modelį ir 1997 metais pasauliui pristatė antrąją (NB) „MX-5“ kartą. Po metų, 1998-ais, japonai jau priiminėjo šio automobilio užsakymus.
Antrosios kartos modelis turėjo tuos pačius variklių pasirinkimus, tiesiog šiek tiek pasikeitė jų generuojama galia. Silpniausias variklis vis dar turėjo 108 arklius, o galingiausiais sustiprėjo 13 arklių ir šiame modelyje jo galia siekė 146.
Taip pat atsirado ir automatinės greičių dėžės pasirinkimas. Pastaroji buvo keturių bėgių. Tačiau jos pasirinkimas nebuvo itin populiarus ir dabar tokią rasti mūsų rinkoje būtų net labai sudėtinga.
Lyginant su pirmąja karta, atsirado nauji priekiniai žibintai. Taip įvyko dėl to, kad pasikeitė pėsčiųjų saugumo standartai ir atverčiami žibintai buvo nebeįmanoma opcija. Beveik 100 kilogramų paaugo svoris, o ABS tapo standartinės įrangos dalimi.
Bėgant metams standartine komplektacija tapo ir odinės sėdynės, oro kondicionierius bei vairo stiprintuvas. Kaip papildomi pasirinkimai atsirado „BOSE“ garso aparatūra ir 16 colių ratlankiai.
1999 metais „Mazda“ švęsdama dešimtmetį kartu su „MX-5“ išleido ir riboto tiražo „10th anniversary model“, kuris buvo išskirtinis. Automobilis turėjo šešių bėgių mechaninę greičių dėžę, „Bilstein“ amortizatorius ir 15 colių poliruotus ratlankius.
NB modelio gamyba pasibaigė 2005 metais. Tačiau tais pačiais metais japonai pristatė jau trečiąją „MX-5“ kartą gavusią kodinį NC pavadinimą. Jau pirmaisiais savo gamybos metais šis modelis laimėjo Japonijos metų automobilio apdovanojimą, o 2006 JAV „Car and Driver“ žurnalo buvo įtrauktas į 10 geriausių metų automobilių sąrašą.
Šis modelis gavo ne tik visiškai naują važiuoklę, bet ir galingesnius variklių pasirinkimus. Jų buvo du – 1,8 l ir 2 l. Pastarųjų galia svyravo nuo 126 iki 170 arklio galių. Galingiausias modelis, kaip teigia „Mazda“, nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per 7,5 s.
„Miata“ tapo platesnė, ilgesnė ir erdvesnė nei pirmtakai. Dėl to kėbulo svoris dar labiau paaugo. Automobilis pasunkėjo 100 kilogramų. Padidinta variklio galia „atsvėrė“ pasunkėjusį kėbulą, todėl valdymo kokybė nesuprastėjo.
Taip pat pirmą kartą „MX-5“ istorijoje atsirado ir sukibimo kontrolė bei 6 bėgių automatinė greičių dėžė.
Po dar 10 sėkmingų pardavimų metų „Mazda“, 2014 metų spalį, Paryžiaus automobilių parodoje pristatė ketvirtą ir kol kas paskutinę „MX-5“ versiją (ND) parduodamą nuo 2015-ųjų.
Automobilis nustebino pasaulį agresyviu, atnaujintu dizainu. Tokiu, kuris nepanašus nei į vieną prieš tai pristatytą kartą, kėlusią asociacijas su didelėmis akimis ir plačiomis šypsenomis.
Tačiau esminis dalykas, dėl kurio pirktume „MX-5“ – vairavimas. Jis išliko toks pat geras, kaip ir senesniuose modeliuose. Variklis ir toliau liko priekyje, o varantys ratai – galiniai. Su modelio atnaujinimu pirmą kartą svoris ne kilo, o krito. Dabar jis ir vėl siekia tik kiek daugiau nei 1 toną.
Variklių pasirinkimai liko du. 2 l darbinio tūrio, galintis maksimaliai generuoti 181 arklio galią, bei 1,5 l darbinio tūrio su 129 arklio galiomis. Tikėtina, kad mažesnio variklio pasirinkimas atsirado dėl pasaulyje besikeičiančių kuro emisijų standartų.
Ketvirtoji „MX-5“ karta laimėjo gausybę apdovanojimų. Vien 2016 metai buvo įspūdingi. Automobilis tapo metų Japonijos automobiliu, dar kartą pateko į „Car and Driver“ žurnalo top 10 sąrašą, buvo išrinktas metų automobiliu ir gavo metų dizaino apdovanojimą pasaulio metų automobilio rinkimuose, tapo Didžiosios Britanijos metų automobiliu, „The Daily Telegraph“ buvo išrinktas metų automobiliu ir laimėjo daugybę kitų apdovanojimų. Ir čia net ne visi 2016-ų metų laimėjimai. Apdovanojimų sąrašas tęsiasi iki 2019-ųjų.
Švęsdami „MX-5“ trisdešimtmetį japonai 2019 metais Čikagoje pristatė ir riboto leidimo „Miata 30th anniversary edition“ modelį. Šis automobilis išsiskyrė „racing orange“ spalva, specialiais aliuminiais ratlankiais ant kurių buvo išgraviruota „Rays Engineering“ ir „Brembo“ stabdžiais.
Šis mažas ir nuostabiai valdomas automobilis visame pasaulyje turi galybę neigiamų etikečių. Kai kada, o ypač mūsų kraštuose jis siejamas ir su homofobiškais komentarais. Tačiau didelis gerbėjų būrys visame pasaulyje jau įrodė, kad tai tik kalbos tų, kuriems šio automobilio vairuoti dar neteko. O ir mūsų šalį „gymkhana“ lenktynėse tautietis garsina būtent su „Mazda MX-5“.
