Atiduodami pagarbą, šiandien prisimename šio automobilio, skaičiuojančio 55-us metus, istoriją nuo pradžių.
Pirmoji „Corolla“ atsirado 1966 metais, kaip pamaina senajam, net šildymo funkcijos neturėjusiam „Publica“ modeliui. Tuo metu su „Corolla“ atsiradusios naujovės buvo kelios. Pavarų dėžė tapo nebe 3, o 4 bėgių, o perjungimo svirtis persikėlė iš panelės ant žemės. Automatinė greičių dėžė buvo tik dviejų bėgių. Na, o variklis – šiek tiek didesnis nei tuo metu gaminamo „Datsun Sunny“ – 1077cc.
Antroji karta pasirodė 1970 metais. Su šio modelio startu buvo pasiektas vieno milijono parduotų modelių kiekis. Kurdami šį modelį inžinieriai stengėsi padidinti važiavimo komfortą, sumažinti vibraciją ir pagerinti garso izoliaciją. Atsirado ir galingesni 1,4 bei 1,6 litro darbinio tūrio varikliai. Pastarasis turėjo net 113 arklio galių. 1972 metais gamintojai šiek tiek atnaujino modelį, o 1973 metais atsirado ir 5 bėgių greičių dėžės pasirinkimas.
Kadangi tuo metu „Toyota“ naują modelį išleisdavo į pasaulį kas maždaug 4 metus, nenuostabu, kad trečiasis modelis pirkėjams buvo pasiūlytas 1974 metų balandį. Automobilis šiek tiek paaugo, pasunkėjo ir suapvalėjo. O interjeras tapo išmanesnis. Na, gal iki išmanumo buvo dar toli, bet atsirado daugiau funkcijų ir apdailos detalių. „Corolla“ pardavimai visame pasaulyje ir toliau augo.
1979 metai. Nuo konvejerio nuvažiuoja pirmoji ketvirtos kartos „Corolla“. Su šiuo modeliu automobilis gavo naują, tų laikų stilių atitinkantį kėbulą, atnaujintą važiuoklę ir galingesnį 1.8 litro darbinio tūrio variklį. Pirkėjams atsirado galimybė į komplektaciją įsidėti vairo stiprintuvą ir turėti nestandartinį, pagerintą interjerą.
Šį automobilį inžinieriai kūrė penkerius metus, teikdami prioritetą tokioms savybėms kaip ekonomiškumas, komfortas ir dizainas, kuris patiktų daugumai. Šios pastangos nenuėjo veltui. 1982 metais „Corolla“ modelis pasiekė 10 mln. parduotų modelių ribą.
Bet ant laurų „Toyota“ tikrai neužmigo ir 1983 metais išleido jau penktą „Corolla“ modelį. Kėbulo pasikeitimai buvo labai ryškūs. Visos linijos tapo griežtesnės, o automobilis – kampuotas.
Su šiuo modeliu varomoji ašis tapo priekinė beveik visuose „Corolla“ modeliuose. Žinoma, išskyrus dabar jau labai retus ir automobilių entuziastų mėgstamus „AE85“ ir „AE86“ modelius. „AE86“ turėjo 1.6 litro darbinio tūrio variklį su 128 arklio galiomis ir nuo pat pradžių buvo labai mėgiamas tarp lenktynininkų. Šis modelis net įkvėpė 2012 metais pasirodžiusios „Toyota 86“ atsiradimą.
1987 metais pasirodžiusi „Corolla“ ir vėl grįžo prie šiek tiek apvalesnio kėbulo, kas puikiai prisidėjo prie automobilio aerodinamikos. Interjeras taip pat atnaujintas. Padidėjo tiek mygtukai, tiek prietaisų skydelio rodmenų davikliai. Na, o mėgstantys raudoną spalvą ir nebijantys migrenos galėjo pirkti automobilį su ryškiai raudonu salonu.
Stebėdami sėkmingus „Subaru“ pardavimus ir norėdami su jais konkuruoti, su šios kartos modeliu „Toyota“ nusprendė pirmą kartą išleisti „Corolla“ su visų varančių ratų pavara ir universalo kėbulu.
1991 birželį pasauliui buvo pristatyta sunkesnė, didesnė ir dar apvalesnė „Toyota Corolla“ versija. Tai – jau septintoji šio modelio karta. Kurdami šį modelį dizaineriai norėjo, kad tai būtų mažesnė ir pigesnė prieš porą metų pasirodžiusio „Lexus LS400“ kopija tiek viduje, tiek išorėje.
Kaip tuomet rašė Vokietijos žurnalai – su šiuo modeliu „Toyota“ taikėsi nebe į sportišką ir valiūkišką vairavimą, bet į šeimas su vienu ar keliais vaikais bei jų saugumą.
Automobilyje taip pat atsirado ir papildomų, gyvenimą palengvinančių ir su 90-aisiai asociacijas keliančių funkcijų. Tokių kaip elektra valdomi veidrodėliai ir langai, autopilotas, oro pagalvės, ABS sistema ar kompaktų grotuvas.
Aštuntosios „Corolla“ gamyba prasidėjo 1995 metų gegužę. Tačiau tai atrodė labiau ne naujas modelis, o septintos kartos atnaujinimas. Norint sutaupyti pinigų daug detalių buvo panaudota iš praeito modelio.
Europai skirti „Corolla“ hečbekai buvo gaminami Didžiojoje Britanijoje ir Turkijoje. Dyzeliu varomi modeliai variklius skolinosi iš „Peugeot“. Tačiau pardavimai nebuvo labai sėkmingi. Jei iki 1998 metų Japonijoje buvo parduota maždaug 9 mln. „Corolla“ automobilių, tai Didžiojoje Britanijoje vos 300 000.
Su šiuo hečbeku „Toyota“ net dalyvavo pasaulio ralio čempionate (WRC) ir 1998 metais laimėjo Monte Karlo bei Naujosios Zelandijos etapus. Taip atsirado „Corolla GR6“ versija. Pastarųjų buvo išleista vos 420 vienetų. Modeliai turėjo 109 arklio galių variklį ir 6 bėgių mechaninę greičių dėžę.
1997 metais pasirodė ir pirmasis „Corolla Verso“ modelis. Tačiau nepaisant to, kad vadinosi taip pat, automobilis buvo gaminamas ant kitos važiuoklės.
2000 metais pasirodžiusi jau devintoji „Corolla“ versija buvo pristatyta ne tik su nauja važiuokle, bet ir visiškai atnaujintu kėbulu. Žmogus, atsakingas už šio modelio kūrimą, Takeshi Yoshida, koncentravosi į tai, kad automobilį būtų malonu vairuoti, o pats modelis užimtų kuo didesnę Europos rinkos dalį.
Naujai sukurtas kėbulas turėjo būti jaunatviškas ir stilingas, bet didelės dalies tuomet leidžiamų automobilių žurnalų nuomone, modelis liko toks pat nuobodus ir konservatyvus kaip ir ankstesnioji karta.
Kuriant interjerą buvo surinkta tarptautinė komanda, o jos tikslas buvo susitelkti į prabangą. Net daiktadėžė buvo pasunkinta vien tam, kad suteiktų prabangos jausmą.
Kai kuriose rinkose net buvo siūloma „Corolla Altis“ versija, kaip prabangesnis šio modelio pasirinkimas tiems, kam patiko „Camry“, tačiau norėjo mažesnio automobilio. Žingsnis buvo protingas ir kai kuriose šalyse „Altis“ tapo pačiu populiariausiu „Toyota“ produktu.
Takeshi Yoshida taktika pasiteisino ir 2005 metais buvo pasiektas įspūdingas 30 mln. parduotų vienetų skaičius.
Dešimtoji „Toyota Corolla“ karta atsirado 2006 metais. Pasirodęs prieš 40 metų su 1077cc varikliu, dabar šis modelis turėjo jau begalę. Jų buvo net 9. Nuo mažiausiai galingo 1,3 iki pačio galingiausio, tačiau ne visose rinkose parduodamo 2,4 litro darbinio tūrio.
Greičių dėžę pirkėjai galėjo rinktis mechaninę, automatinę, arba vieną blogiausių, su kokia man yra tekę važiuoti – pusiau automatinę.
Vienuoliktos kartos „Corolla“ modelis Japonijos rinkoje buvo pristatytas 2012 metais, o plačiajam pasauliui parduodamas nuo 2013-ųjų.
Dizaineriai stipriai atnaujino automobilio priekį ir galą. Kėbulas tapo modernesnis, agresyvesnis ir ne toks nuobodus. O ir pasirinkimas jo buvo tik vienas – sedanas.
Perkant šį modelį buvo galima rinktis ne tik benzinu ar dyzeliu varomą automobilį, bet ir hibridinę versiją, padedančią automobilio ekonomiškumui. Nebeliko pasisekimo nesulaukusios pusiau automatinės greičių dėžės.
Tai buvo pirmoji „Corolla“ versija, kuri ne tik šiuolaikiškai atrodo, bet ir suteikianti daugumą mūsų dabar naudojamų funkcijų. Tokių kaip navigacija, „bluetooth“ telefono sąsaja ar USB jungtis.
Na, o paskutinė, dvyliktoji šio modelio versija yra ta, kurią dabar matote pardavimų salonuose. Automobilis dar niekada per savo gamybos istoriją neatrodė taip puikiai ir nebuvo toks modernus, tad jei vis dar neišbandėtė – būtinai tai padarykite!