Tipiškas kriminalas
Nereikia turėti itin daug fantazijos tam, kad įsivaizduotum, kokios nuotaikos apninka nedidelės transporto įmonės savininką iš degalų tiekėjo sulaukus glaustos žinutės perspėjimo, kad po paskutinių vizitų į kur nors Vakarų Europoje esančias degalines buvo „išeikvotas sutartas mėnesio limitas“.
Sulaukus detalios ataskaitos aiškėja, kad pačiame Senojo žemyno viduryje per penkias dienas kažkas skirtingose degalinėse apsilankė 16 kartų ir įsigijo dyzelino daugiau nei už 8 000 eurų. Liūdnoji šios istorijos dalis – tuo metu visi įmonės sunkvežimiai gabeno krovinius Rusijoje ir už minėtus pinigus negavo nė lašo degalų.
„Mūsų įmonė naudojasi trijų rūšių degalų kortelėmis: važinėdami po Europą – DKV, Lietuvoje – „Statoil“, o Rusijoje – „ScanOil“. Vienas mūsų vilkikas į reisą po Vakarų šalis išvyko 8 d., grįžo 17 d. ir tąkart paskutinį kartą Kalvarijų miestelyje esančioje „Statoil“ degalinėje įsipylė 245 litrus dyzelino. Vėliau visas mūsų transportas pajudėjo į Rusiją, todėl tikrinti degalų kortelių sąskaitų likučius, kuriomis nėra naudojamasi, net nekilo minčių.
Net kai to paties mėnesio 23 d., kai iš „Statoil“ gavome elektroninį laišką, kad baigiame išnaudoti savo limitą, kurį laiką nesupratome, kad turime bėdą, nes tai tiesiog normali darbinė praktika. Tačiau dar po dienos, kai su mūsų įmonės kortele buvo apmokėti trys dyzelino įsigijimai (bendras kiekis daugiau nei 2 700 litrų) „BP Luxemburg“, supratome, kad patekome į bėdą – visi degalų pirkimai 19–24 d. buvo atlikti panaudojus mūsų kortelės kloną“, – pasakojo vienas transporto verslo senbuvis A.U., paprašęs neatskleisti jo asmens tapatybės ir įmonės pavadinimo.
Nukentėjusios įmonės vadovas prisipažįsta su tokio pobūdžio nusikaltimu susidūręs pirmą kartą per porą veiklos dešimtmečių, todėl šokas ir nusivylimas iš tiesų buvo didelis. A.U. patikino, kad vairuotojas, naudojęs daugiau nei 8 000 eurų nuostolių pagimdžiusią kortelę – vienas geriausių ir ilgiausiai dirbančių, patyręs ir puikiai žinantis, kaip reikia saugoti duomenis, susijusius su degalų kortelėmis, o abejonių dėl jo lojalumo įmonei niekada nėra kilę.
Verslininkas taip pat teigė esąs įsitikinęs, kad degalų kortelės klonas galėjo būti pagamintas tik kurioje nors iš „Statoil“ degalinių Lietuvoje, nes tik čia jos yra ištraukiamos iš vairuotojų piniginių. A.U. manymu, nustatyti, kas naudojosi suklastota įmonės kortele, taip pat neturėtų būti sunku, nes, kokioje degalinėje, kokie kiekiai dyzelino buvo perkami, yra užfiksuota sekundžių tikslumu, todėl tereikia peržiūrėti vaizdo įrašus, nustatyti sukčių naudotus vilkikus ir pradėti jų paiešką. „Statoil“ žmonėms gauti šią informaciją iš savo partnerių kolegų neabejotinai turėtų būti paprasčiau ir greičiau, nei policijos tyrėjams, rašantiems teisinės pagalbos prašymus.
Degalų pardavėjai ašaromis netiki
Šią istoriją pakomentuoti sutikęs „DKV Euro Service Baltikum“ įmonės direktorius Artūras Michejenko teigė suprantantis vežėjų emocijas, tačiau kai kuriuos dalykus vertinantis gerokai kritiškiau nei verslininkai.
Galiu duoti jums tuziną originalių, neklonuotų mūsų įmonės kortelių ir garantuoju, kad nė viena jų nepasinaudosite neturėdamas PIN kodo.
„Nepaisant visų apsaugos priemonių ir nuolatinių priminimų, kaip derėtų saugoti degalų kortelių duomenis, su vagystėmis susiduria beveik visi operatoriai. Ir nors tokios istorijos vyksta beveik kasdien, realiai tiek išmokyti vairuotojus saugoti įmonės turtą, tiek rasti juos apvogusius veikėjus sekasi labai sunkiai.
Degalinių Vakarų Europoje darbuotojai paprastai atsisako teikti vaizdo informaciją ne teisėsaugos institucijoms, nes duomenų apsauga yra labai griežtai apibrėžta įstatymų. Kadangi tyrimas dėl vagystės atliekamas Lietuvoje, o ne šalyse, kur buvo pasinaudota svetima degalų kortele, visos biurokratinės procedūros paprastai trunka gana ilgai.
Be to, visada išlieka tikimybė, kad vagys nepateks į vaizdo kamerų akiratį, kad tų kamerų objektyvai bus nenuplauti, kad pamatytas vaizdas neduos naudingos informacijos ir t. t. Jei vagys – profesionalai, sugebėję gauti ne tik kortelės duomenis, bet ir PIN kodą, žygiui į degalinę jie greičiausiai taip pat būna atitinkamai pasiruošę, tad rasti pėdsakų, leidžiančių tyrimui pasistūmėti į priekį, vargu ar pavyks“, – svarstė A. Michejenko.
Svarbiausia problema DKV atstovybės vadovas įvardijo kortelių naudotojų požiūrį į informacijos apsaugą.
„Galiu duoti jums tuziną originalių, neklonuotų mūsų įmonės kortelių ir garantuoju, kad nė viena jų nepasinaudosite neturėdamas PIN kodo. Be keturių skaičių kombinacijos kortelės yra bevertės, o po kelių nesėkmingų bandymų kodą atspėti, jos savaime užblokuojamos. Vadinasi, vagys turėjo nuskaityti ne tik magnetinėje juostelėje esančią informaciją, bet ir sužinoti PIN kodą.
Žinant šiuos dalykus, padaryti išvadas nėra sunku: arba kodas buvo užrašytas ant kortelės, arba ant lapuko greta kortelės, arba vairuotojas šią informaciją tiesiog atskleidė. Šiame versle esu daugiau nei 15 metų, mačiau daugybę panašių istorijų ir galiu garantuoti, kad 95 proc. atvejų degalai svetima sąskaita įsipilami būtent po tokių vairuotojo klaidų. Jie kažkodėl vilkiko kabinoje niekada nepalieka asmeninės banko kortelės su užrašytu PIN kodu, tačiau būtent taip dažnas elgiasi su įmonės degalų kortele“, – tikino degalų prekybos ekspertas.
Pašnekovas akcentavo, kad labai dažnai apie įsilaužimą į vilkiko kabiną (tai padaryti lengviau, nei daug kas įsivaizduoja) vairuotojai niekam nepraneša, nes nepasigenda jokių dingusių asmeninių daiktų.
„Po tokių istorijų įmonių vadovai beveik visuomet dievagojasi, kad degalų kortelės duomenis praradęs vairuotojas patikimas, patyręs, lojalus darbovietei ir beveik giminė, tačiau žmogiškas klaidas kartais daro visi. Žinoma, negalima visiškai atmesti tikimybės, kad duomenų vagystė įvyko degalinėje. „YouTube“ galima rasti filmuotų siužetų, kaip tai padaroma. Tačiau realybėje toks būdas yra daug sudėtingesnis sukčiams ir daug lengviau išaiškinamas tyrėjų. Turbūt 95 proc. panašių istorijų baigiasi nemalonia išvada dėl vairuotojo neapdairumo“, – konstatavo A. Michejenko.
„Statoil“ degalinių tinklą valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ pardavimų direktorius Tomas Miliūnas, komentuodamas šią istoriją, patikino, kad kredito kortelių operacijų saugumui visoje Europoje skiriamas ypatingas dėmesys. Visi panašūs atvejai yra analizuojami ir tiriami, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir imantis papildomų saugumo priemonių, o kiekviena vagystė yra detaliai nagrinėjama.
„Galima pasidžiaugti, kad nors kiekvienas atvejis paprastai turi specifinių ypatumų, visgi beveik 99 proc. atvejų kaltininkus pavyksta surasti. 2015–2016 metais buvo užfiksuoti 9 panašaus pobūdžio incidentai. Kai kuriais atvejais vežėjams netgi išmokamos kompensacijos, tačiau tai priklauso nuo gautų atlikto tyrimo rezultatų“, – pabrėžė T. Miliūnas.
Duomenų apsaugos ABC
Paklaustas, kaip efektyviausia apsidrausti nuo tokio tipo sukčiavimo, „Circle K Lietuva“ pardavimų direktorius patarė dar kartą atidžiai perskaityti rekomendacijas, kurios teikiamos visiems klientams.
„Pirma reikėtų nuolat naudotis „Statoil“ savitarnos portalu – tai padeda prevenciškai valdyti (kontroliuoti) pirkimus. Turimų degalų kortelių limitai gali būti maksimaliai sumažinami iki įmonės leistinų normų, o ataskaitas reikėtų tikrinti kiek galima dažniau. Antra, transporto įmonėms rekomenduojame su vairuotojais pasirašyti materialinės atsakomybės sutartis. Trečia, kertinė taisyklė – laikyti PIN kodus atskirai nuo kortelės (pavyzdžiui, mobiliajame telefone; saugumo tikslais verslo kortelių PIN kodai yra siunčiami atskirai) ir niekada šios informacijos neatskleisti trečiosioms šalims. Mokant už degalus kodą derėtų įvesti tik įsitikinus, kad niekas nemato surenkamos skaičių kombinacijos“, – vardijo T. Miliūnas.
Jei vis dėlto kyla įtarimų, kad degalų kortelė ar duomenys apie ją galėjo būti pavogti, būtina kuo skubiau susisiekti su „Statoil“ degalinių tinklo Klientų aptarnavimo skyriumi ir blokuoti kortelę. Taip pat reikia pateikti prašymą dėl situacijos tyrimo (išaiškinimo) ir pranešti policijai apie įtariamą nusikalstamą veiką.
Išmaniųjų dangtelių sprendimas
Svarbiausia naujovė – sistema leidžia įmonės vadovams stebėti, kas, kada ir kur vyksta su degalų baku, kaip dažnai jis būna atidarytas, o signalizacija išjungta.
Žinoma, net ir paisant visų šių rekomendacijų degalai kartais pavagiami iš vilkikų poilsio aikštelėse. Kad ir kiek būtų prašoma už dyzeliną, ilgapirščiai niekada nepritrūks pagundų vogčiomis ištuštinti svetimą baką ir nemokėti nė cento. Taip yra todėl, kad įprasti vilkiko degalų bakų užraktai ne ką sudėtingesni už daržinės durų skląsčius. Antra, bakuose net po visos kelyje praleistos darbo dienos paprastai teliuškuoja 1 000–1 500 litrų dyzelino. Trečia, turint reikiamą įrangą, tokį kiekį tyliai perpumpuoti į kitas talpas ir nė šuniui nesulojus dingti galima per keletą minučių. Jei operacija pavyksta sklandžiai, niekadėjo pelnas prilygsta dviem vidutiniams lietuviškiems statistiniams mėnesio atlygiams.
Originalų atsakymą į transporto įmonių savininkų klausimą „Ką daryti?“ prieš kurį laiką pateikė elektronikos ekspertas Kęstas Simanavičius, drauge su kolega sukūręs originalią degalų bakų signalizaciją su išmaniuoju dangteliu.
„Pirmoji mūsų gaminio versija veikė kaip klasikinė signalizacija – pradėjus krapštyti bako atrakinimo spyną, įsijungdavo apsaugos sistema, sukeldavo triukšmą, vilkikas pradėdavo mirksėti šviesomis ir atkreipdavo dėmesį į galimą vagių ataką, – pasakoja K. Simanavičius. – Vėliau savo gaminį gerokai patobulinome. Tiek signalizacijos davikliai, tiek laidai apsaugoti nuo išorinio poveikio ar bandymo atjungti akumuliatorių.
Svarbiausia naujovė – sistema leidžia įmonės vadovams stebėti, kas, kada ir kur vyksta su degalų baku, kaip dažnai jis būna atidarytas, o signalizacija išjungta. Davikliai gali būti sujungti su bet kokia ryšio sistema ir visą minėtą informaciją savaime tą pačią akimirką gali perduoti užprogramuotais adresais. Tai iš esmės eliminuoja galimybes nepastebėtiems darbuotis tiek vagišiams, tiek nesąžiningiems vairuotojams.“
Beje, išmaniąją bakų apsaugą galima nesunkiai perdėti iš vienos transporto priemonės į kitą. Tačiau atjungti daviklius, sutrumpinus ar nukirpus laidus, taip neutralizuojant signalizaciją, neįmanoma – sistema nuolat stebi daviklių signalo lygį. Jei jis pasikeičia net ir trumpam laikui, įsijungia signalizacija.
