„Turiu naudingos informacijos, ypač Kauno miesto, rajono gyventojams ir tiems, kas prieš keletą metų naudojosi automobilių stovėjimo Kaune mokėjimo kortelėmis, kaip atsiskaitymo būdu už transporto stovėjimą Kaune. Turėjau ir aš tokią kortelę. Pirkau iš VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (dabar – „Parkavimas Kaune“), mokėjau tuomet apie 60 litų (17,38 euro – aut. past.), tiek joje pinigų ir buvo įdėta. Šia kortele buvo galima atsiskaityti parkomatuose Kaune. Man buvo patogu, nes reguliariai važiuodavome į Kauno klinikinę ligoninę.
Netrukus Kauno miesto taryba panaikino šį atsiskaitymo būdą (kortele buvo galima naudotis iki 2017 metų gruodžio 31 dienos), o likučio kortelėje – 9,38 euro, negrąžino. Kodėl aš jį turėjau palikti Kauno miesto savivaldybei? Štai dėl to likučio aš ir kovojau. Tai buvo labiau principinė kova. Dabar tos kortelės jau nebegalioja, o kas dar jas turi, gal būtų šansas ir jiems susigrąžinti pinigus“, – kodėl dėl pakankamai menkos sumos ryžosi teistis su Kauno miesto savivaldybe, paaiškino Tomas.
Nutaręs susigrąžinti savo neišleistus pinigus, jis pirmiausiai kreipėsi į „Automobilių stovėjimo aikšteles“, įstaigą, tuo metu aptarnavusią, rinkusią ir administravusią mokestį už mokamą automobilių stovėjimą Kaune. Prašymą Tomas nusiuntė ir Kauno miesto savivaldybės administracijai. Iš abiejų adresatų sulaukė mandagaus neigiamo atsakymo: neva negrąžins likučio, nes įstatyme nėra numatyta tokios galimybės, o ir techniškai neįmanoma to padaryti.
Suma juokinga, tačiau laikiausi principo, kad valstybės ir savivaldybės institucijos nemulkintų piliečių.
„Kai Kauno miesto savivaldybė skurdžiame biudžete neatrado 9,38 euro, 2018 metų spalį kreipiausi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl turtinės žalos – 9,3 euro, atlyginimo. 2019 metų birželio 12 dieną šis teismas priėmė sprendimą: mano skundas nepagrįstas, Kauno miesto savivaldybė teisi. Pasinaudojau galimybe apskųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 2020 metų spalio 21 dieną buvo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis. Skundas patenkinamas ir iš atsakovo man priteista 9,3 euro.
Suma juokinga, tačiau šiuo atveju laikiausi principo, kad valstybės ir savivaldybės institucijos nemulkintų piliečių. Privačios lėšos negali būti savavališkai pasisavintos už jas nesuteikus paslaugos. Manau, tokių žmonių, kurie nesiterliojo dėl keleto eurų, yra daug, o Kaunui buvo patogu pasilikti tuos kelis ar keliolika tūkstančių eurų. Gal išgirdę apie mano kovos baigtį teismuose, kiti piliečiai irgi kreipsis. Gal priverstume raudonuoti Kauno miesto savivaldybę?“ – savo pagalbą, papuolusiems į tokią situaciją, pasiūlė Tomas, kurio kontaktiniai duomenys redakcijai yra žinomi.
Paklaustas, kiek papildomų išlaidų turėjo kovodamas su savivaldybe teismuose, jis patikino, kad neišleido nieko, nes dokumentus teismams ruošė pats (yra baigęs teisės mokslus), tik sumokėjo 23 eurų žyminį mokestį, kurį grąžins. Kauno miesto savivaldybė teismo nutarties dar nėra įgyvendinusi.
Savivaldybė: susižinoti turėjo pakankamai laiko
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad Tomas – ne kaunietis, todėl įsigyta kortele naudojosi gana retai – 2–4 kartus per metus. Mokėjimo kortelės galiojimo data perkant nebuvo nurodyta, tačiau nuo 2018 metų sausio 1 dienos staiga, kaip buvo minėta, neliko galimybės ja atsiskaityti už automobilių stovėjimą Kaune. Kauno miesto savivaldybė kortelių atsisakė 2017 metų balandį ir suteikė galimybę jų turėtojams išnaudoti pinigų likutį, atsiskaitant už automobilių statymą, iki 2018 metų sausio 1 dienos.
Tomas teisme vertino, kad 9,3 euro Kauno miesto savivaldybei nėra didelė suma ir jos atsisakymas sudaryti taikos sutartį, vengimas grąžinti jai nepriklausančius pinigus, nedaro garbės ir nekelia pasitikėjimo savivaldybe kaip institucija, taip pat sudaro pagrindą, kad teisėti piliečių lūkesčiai gali likti neįgyvendinti.
Kauno miesto savivaldybės administracija teisme teisinosi, kad susipažinti su pakeitimais, t.y. nustatyto mokėjimo būdo – mokėjimo kortelės galiojimo termino pabaigos nustatymu, Tomas turėjo pakankamą ir protingą laiko tarpą. Be to, nuostatai yra norminis teisės aktas, kuris buvo viešai skelbiamas teisės aktų registre, informacija apie mokėjimo kortelių galiojimo terminus buvo viešinama žiniasklaidos priemonėse, pateikiama ant transporto priemonių stovėjimo bilietų automatų, todėl pasiekiama visiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas Tomas, būdamas apdairus ir pakankamai rūpestingas, Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, turėjo galimybę susipažinti su informacija ir spėti išnaudoti likutį kortelėje.
Tomas, Kauno valdžios įsitikinimu, pats buvo atsakingas už tai, kad mokėjimo kortelėje buvusi suma liko nepanaudota.
Teismas spalio 21 dienos nutartyje vis dėlto konstatavo, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog Kauno miesto savivaldybė Tomui aptarto pobūdžio paslaugų, už kurias jis yra sumokėjęs, nesuteikė ir nesuteiks, tačiau disponuoja pareiškėjo sumokėtais pinigais. Savivaldybė teisme nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo pagrįstų disponavimą pareiškėjo sumokėtais pinigais. Tuo metu galiojusios Rinkliavų įstatymo nuostatos, kaip tvirtina teismas, taip pat nenustatė, kad vietinė rinkliava negrąžinama, jei paslaugos nesuteiktos.
Toliau laikosi savo, bet nutartį vykdys
Paprašytas pakomentuoti šią situaciją, biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas 15min teigė besilaikantis nuomonės, kad nei įstaiga, nei savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir grąžinti nepanaudotą rinkliavos mokesčio likutį. Tai, pasak jo, pavienis atvejis, nes visi veiksmai buvo atlikti iki tvarkos pakeitimo – gyventojai buvo informuoti gerokai iš anksto, turėjo galimybes išnaudoti turimas korteles, buvo numatytas papildomas pereinamasis laikotarpis.
„Šiuo metu galiojančiuose rinkliavos nuostatuose yra numatytas rinkliavos grąžinimo mechanizmas, tad tokių situacijų neturėtų pasikartoti. Tačiau teismo nutartis yra nekvestionuojama ir privalo būti vykdoma. Sprendime nėra konstatuota, kad vieno iš vietinės rinkliavos mokėjimo būdų panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio išnaudoti kortelėje esantį likutį nustatymas buvo neteisėti. Net ir šiuo ginčo atveju, skirtingų instancijų teismai rinkliavos mokėtojo iškeltą ginčą sprendė skirtingai. Tačiau kaip ir buvo minėta, teismo įsigaliojusi nutartis turi būti vykdoma“, – patikino J.Limanauskas.
Paklaustas, kiek tokių vietinės rinkliavos mokėtojų, nespėjusių išnaudoti kortelėse buvusio likučio, galėtų būti ir kokia yra nepanaudotos vietinės rinkliavos suma, „Parkavimas Kaune“ direktorius atsakyti negalėjo.
„Pereinamasis laikotarpis iki 2017 metų gruodžio 31 dienos buvo pakankamai protingas išnaudoti likutį ir tikėtina, kad didžioji dalis rinkliavos mokėtojų savo teises realizavo laiku“, – vylėsi jis.
Papildyta lapkričio 18 dieną. Po šio straipsnio publikacijos į 15min kreipėsi keletas su Tomu norinčių susisiekti asmenų, kurie taip pat turėjo tokią kortelę ir nespėjo išnaudoti joje buvusių pinigų.
„Nesu kaunietis, tad iki šiol ten net nebuvau ir kortelė seniai buvo, kaip rašė straipsnio autorius, panaikinta be teisės susigrąžinti pinigus. Tikrai tikiu, kad keliolika tūkstančių eurų buvo pasisavinta iš žmonių, be teisės juos atgauti. Pas mane likutis kortelėje – 16,50 euro (57 litai)“, – rašė Mindaugu pristatęs skaitytojas.
