Dėl aplinkkelio, kurio nebus, Jonavos rajone žemės sklypų netekę gyventojai: „Tai – cirkas“

Lietuvos automobilių kelių direkcijai pranešus, jog nebus tiesiamas pietrytinis Jonavos aplinkkelis, ši žinia papiktino ne tik automobilių spūstyse vargstančius jonaviečius, tačiau ir tuos, kurie neteko savo žemės sklypų.
Jonavos žiedas
Jonavos žiedas / El Artography, Laurynas Trimonis

Kai buvo planuojamos aplinkkelio statybos, valstybės poreikiams buvo perimta privati žmonių nuosavybė. „O dabar paaiškėjo, kad aplinkkelio nebus. Pastatė vežimą prieš arklį“, – piktinosi žemės netekę jonaviečiai.

Ne vienerius metus kurti Jonavos pietrytinio aplinkkelio (A6 kelio pratęsimo) tiesimo planai kartu su 18 mln. eurų projektu padėti į stalčių. Minėtasis kelias tiesiamas nebus arba tai bus daroma po neterminuoto laikotarpio.

Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos 15min atsiųstuose atsakymuose, žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34, 595 km) procedūros metu iš 59 savininkų buvo paimti 69 žemės sklypai, tai – apie apie 12,30 ha privačios žemės. Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams ir sankryžoms įrengti procedūros metu iš 65 savininkų buvo paimti 62 žemės sklypai, tai – apie 3,20 ha privačios žemės.

Dalis gyventojų parduoti savo žemės nesutiko, todėl žemės perėmimas buvo sprendžiamas teisme.

Jonaviečiai sako likę nepatenkinti ir nustatyta žemės verte. „Norėjom bylinėtis, tačiau mums pasakė, kad prieš valstybę laimėti šansų nėra. Tai – cirkas“, – 15min sakė viena savo pavardės pasakyti nenorėjusi moteris.

Už Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui tiesti ir jo jungiamiesiems keliams ir sankryžoms įrengti paimtą privačią žemę ir kitus su tuo susijusius nuostolius savininkams buvo sumokėta apie 250 tūkst. eurų.

„Paimant žemę visuomenės poreikiams, paimamos žemės vertė ir kitų nuostolių vertė nustatoma Žemės įstatymo 47 straipsnio ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių nustatyta tvarka. Tai yra atliekant kiekvieno žemės sklypo vertinimą lyginamuoju metodu rinkos verte, o vertinimas apiforminamas parengiant vertinimo ataskaitą“, – sakė V.Šmaižytė.

Kai nustatyta tvarka buvo paimama privati žemė pačiam Jonavos pietrytiniams aplinkkeliui tiesti, ginčą teisme teko spręsti su aštuoniais savininkais dėl devynių žemės sklypų ir su viena bendraturte dėl jai priklausančių trijų žemės sklypų dalių.

„Visa žemė, reikalinga aplinkkeliui tiesti, šiuo metu jau paimta ir įregistruota valstybės vardu. Šiuo metu baigiama ir žemės, reikalingos Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamiesiems keliams tiesti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šiuo metu keturi ginčai dėl penkių žemės sklypų jau išspręsti, liko išspręsti du ginčus dėl leidimo paimti 1,5 žemės sklypo. Pusė žemės sklypo iš jų priklauso mirusiai savininkei, o paveldėtojai nesusitvarko paveldėjimo dokumentų. Visa kita aplinkkelio jungiamiesiems keliams ir sankryžoms įrengti paimta žemė jau įregistruota valstybės vardu“, – teigė V.Šmaižytė.

Pasak V.Šmaižytės, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad šis aplinkkelis išvis nebus tiesiamas.

„Kaip jau buvo minėta, Jonavos pietrytinio aplinkkelio projektas bus vertinamas kartu su kitais aplinkkeliais ir iš jų bus išrinkti prioritetiniai – pirmiausia įgyvendinami – projektai.

Visgi nustačius, kad Jonavos pietrytinis aplinkkelis nebus tiesiamas, šiam tikslui visuomenės poreikiams paimtos žemės tolimesnio naudojimo klausimai būtų sprendžiami Žemės įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu iki tokio sprendimo netiesti aplinkkelio priėmimo dienos nebus praėję 10 metų, žemės sklypus privaloma siūlyti išsipirkti jų buvusiems savininkams. Jeigu bus praėję daugiau kaip 10 metų, šiais sklypais ir toliau disponuos valstybė“, – aiškino V.Šmaižytė.

Kodėl visų pirma buvo paimta gyventojų žemė ir tik po to nutarta, kad aplinkkelio nebus? Atsakymas į šį klausimą – paprastas, mat valdininkai teigia, jog tada aplinkkelį tiesti buvo planuojama.

„Pirmiausia ir reikėjo parengti teritorijų planavimo dokumentus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus. Neturint visos žemės, reikalingos statybai, nėra galimybių rengti statinių projektų ir pradėti statybos darbų“, – sakė V.Šmaižytė.

Transporto spūstys nusidriekia prie ties Jonava esančios žiedinės sankryžos tiek nuo Kauno, tiek nuo Ukmergės pusės ryte arba po darbo valandų. Įvažiuoti į miestą piko metu trunka maždaug 30-40 minučių.

Dar didesnės spūstys čia būna vasaros penktadieniais, kai iš Kauno pusės padaugėja važiuojančių poilsiauti prie ežerų Aukštaitijoje.

Nors nuo Šveicarijos kaimo galima sukti kitu keliu, kuris iš dalies galėtų tarnauti kaip aplinkkelis, tačiau šis kelias – itin prastos būklės, o asfaltuoti jį žadama jau ne vienerius metus.

Eismo spūstys padidėjo ir po to, kai netoli žiedinės sankryžos buvo įrengtas ir didžiausias Jonavoje „Maxima“ prekybos centras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų