Į 15min redakciją kreipėsi vienas uteniškis, pasipiktinęs Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, susijusiu su jo žmonai paskirta nuobauda už greičio viršijimą.
Teismui uteniškiai skundė policijos nutarimą, kuris moters atžvilgiu buvo griežtas, nes ji pripažinta pakartotinai pažeidusia Kelių eismo taisykles (KET). Vis dėlto bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nutarė, kad teisūs buvo policininkai, ir šiuo atveju pelnytai paskirta būtent 30 eurų, o ne mažesnė bauda.
Ginčo šalys situaciją mato skirtingai dėl paprastos priežasties. Vyras prisiima kaltę už pirmą greičio viršijimo atvejį ir šiuo atveju siekia, kad dabar ir jo žmona būtų baudžiama tik taip, kaip pirmą sykį pažeidusi taisykles. Savo ruožtu teismas formaliai vertina byloje esančią medžiagą ir net nesiekia narplioti aplinkybių, kuriomis nebuvo suabejota anksčiau ir kurios susijusios su jau baigtais tyrimais.
Sutuoktinio požiūris – 5 punktais
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-07-19 nutartimi, priimta teismo pirmininkės Laimos Dumskienės, nusivylęs vyras asmeninius pasvarstymus suformulavo penkiais punktais.
Suprasti akimirksniu
- 1. O kaip su nekaltumo prezumpcija?;
- 2. Ką jau kalbėti apie nekaltumo prezumpciją, jeigu – kai asmuo iš viso neatliko pažeidimo (manau, kad apklausus kitus specialistus – teisininkus, jie turėtų labai daug ką pakomentuoti);
- 3. Nesvarbu, kad ši teismo nutartis yra skundžiama, dėl to neįsiteisėjo, tačiau nepaneigia fakto, kaip dirba ir kaip formaliai į viską žvelgia teismas, kuris bent formaliai turėtų laikytis teisingumo vykdymo;
- 4. Taip, sutuoktinis sumokėjo baudą toje byloje už sutuoktinę, tačiau juk teisme viskas paaiškėjo – t.y. teismui nustačius „TIESĄ“ – teismas net nesistengė įpareigoti policiją ištaisyti tuos „ROIK bylų statistinius neatitikimus“;
- 5. Būtų suprantama – jeigu teismas būtų nepatikėjęs tokia sutuoktinių versija, tačiau teismas juk pats nustatė – kad 2017 metais padarė pažeidimą vyriškis, o ne moteris, tačiau vis laiko tai moters „pakartotinumu“.
Savo ruožtu šį nutarimą priėmusi Utenos apylinkės teismo pirmininkė Laima Dumskienė 15min paaiškino, kad jokių duomenų apie tai, kad pernai už greičio viršijimą buvo baustas vyras, bet ne moteris, paprasčiausiai nebuvo. Atvirkščiai – būtent moters vardu buvo surašytas protokolas, kurio niekas niekada neskundė, pagal kurį ši vairuotoja buvo nubausta už pažeidimą pernai pavasarį (2017-04-20).
Nesvarbu, kad pagal moters bylos numerį baudą mokėjo vyras. Senų bylų tokiais atvejais teismas nerevizuoja.
„Juk ne jis baustas už tą pirmą atvejį. Jis mokėjo tiesiog pagal tos pirmos bylos numerį, ir tai laikoma moters sumokėta bauda. Niekas tuomet tos bylos, kurioje buvo moters duomenys, net neginčijo. Vyras pasakė, kad čia jis vairavo, jau tik po to, kai už sutuoktinę sumokėjo baudą. Aš negaliu pasakyti, kuris iš jų vairavo, nes aš nenagrinėjau šios situacijos. Tiesiog yra administracinis nurodymas, pagal kurį anksčiau būtent ji yra nubausta, ir nesvarbu, kad pagal jos bylos numerį tą baudą mokėjo vyras. Tų senų bylų tokiais atvejais mes nerevizuojam“, – 15min motyvavo teisėja L.Dumskienė.
Būtinojo reikalingumo neįžvelgė
Beje, tos pačios bylos nagrinėjimo metu šie sutuoktiniai nesėkmingai išbandė ir kitą taktiką, galėjusią šiuo atveju padėti apskritai išvengti atsakomybės už greičio viršijimą. Uteniškiai pabandė įrodyti, kad leistinas 90 km/val. greitis šiuo atveju buvo viršytas dėl būtinojo reikalingumo. Ši teisinė sąvoka kalba apie situacijas, kuomet tam tikras pažeidimas daromas sąmoningai, siekiant išvengti kur kas skaudesnių pasekmių tuo atveju, jei taisyklių žūtbūt būtų laikomasi.
Teismas atkreipė dėmesį, kad abu sutuoktiniai pateikė viena kitai kiek prieštaraujančias versijas, todėl ir tokio pobūdžio argumentus atmetė.
Kai lenkimo manevras jau prasidėjo, iki tol slinkęs vairuotojas tarsi tyčia pradėjo greitį didinti.
Uteniškė aiškino, kad lenkė kelyje itin lėtai važiuojančią kitą transporto priemonę. Kai lenkimo manevras jau prasidėjo, iki tol slinkęs vairuotojas tarsi tyčia pradėjo greitį didinti. Uteniškė pripažino, kad turėjo du pasirinkimus: mėginti sugrįžti į savąją juostą arba užbaigti lenkimą, dar labiau didindama greitį.
Moteris minėjo, kad jos pasirinkimą kaip šioje situacijoje elgtis, lėmė ir tai, kad už lenkiamo automobilio artėjo kita transporto priemonė ir jai atrodė paprasčiau užbaigti lenkimą, o ne jį nutraukti.
Lenkti ar nebe – turėjo pasirinkimą
Tuo metu teismui liudijęs šios vairuotojos vyras pateikė kiek kitokį šios situacijos vaizdą. Vyro žodžiais tariant, toji trečioji iš galo artėjusi transporto priemonė nepaliko tarpo, į kurį jo žmona galėjo sugrįžti, nebaigusi lenkimo. Tad žmonai beliko didinti greitį ir lenkimą užbaigti.
„Liudytojas apie kelyje susidariusią eismo situaciją lenkiant kitą automobilį pasakoja kitaip nei ji pati. Vairuotoja teigė, kad jos lenkiamam automobiliui padidinus greitį ji galėjo grįžti į savo juostą, tačiau pasirinko užbaigti lenkimo manevrą“, – rašoma nutartyje.
Dokumente taip pat pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie apskritai patvirtintų vairuotojos versiją, kad jos lenkiama transporto priemonė didino važiavimo greitį, trukdydama jai baigti pradėtą lenkimo manevrą.
Teismas pabrėžė, kad KET 127 punktas vairuotojams pirmiausiai nustato pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio. O jokia būtinojo reikalingumo situacija, leidžianti nepaisyti KET, šiomis aplinkybėmis nebuvo susidariusi.
