Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas primena, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas daiktų automobiliuose gabenimas dėl neatsargumo ar neapsižiūrėjimo gali pridaryti nemenkos žalos transporto priemonėms ir kelti grėsmę eismo saugumui.
Anot R.Bieliausko, kiekvieną vasarą pasitaiko nemažai atvejų, kai į draudikus kreipiasi gyventojai, kurių automobilius apgadino ant jų užkritę išorėje vežami daiktai.
Iš paskos ar šalia važiuojančios transporto priemonės, jų vairuotojai bei keleiviai tokiais atvejais atsiduria rimtame pavojuje ir neretai nukenčia.
„Dažniausiai nuostolių pridaro ant transporto priemonių nukritę, jas apibraižę, stiklus įskėlę ar veidrodėlius nulaužę dviračiai, vežami ant automobilio stogo ar pritvirtinti prie jo kėbulo. Taip pat gyventojai tokiu būdu šiltuoju metų laiku mėgsta transportuoti įvairias burlentes, banglentes ir valtis. Dažnai jos būna gana sunkios, todėl krisdamos pridaro didelių nuostolių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas R.Bieliauskas.
Vis tik savo automobilio apgadinimas, anot draudimo eksperto, nėra pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti neatsargiai vežant krovinius.
„Bevažiuojant atsilaisvinę ir nuo automobilio nukritę daiktai sukelia išties pavojingas avarines situacijas. Iš paskos ar šalia važiuojančios transporto priemonės, jų vairuotojai bei keleiviai tokiais atvejais atsiduria rimtame pavojuje ir neretai nukenčia. Kaltu šiose situacijose, be abejo, lieka vairuotojas, neužtikrinęs, kad jo kroviniai būtų vežami saugiai“, – sako R.Bieliauskas.
Jo teigimu, vairuotojai naudodami prie automobilio stogo ar kėbulo pritvirtinamas bagažines daiktų vežimui visuomet turėtų bent kelis kartus patikrinti, ar kroviniai įtvirtinti, prikabinti ir pririšti tvirtai, laikantis instrukcijų. Kelionės metu kilus abejonių dėl vežamo krovinio saugumo, pasigirdus įtartiniems garsams reikėtų esant galimybei nedelsiant sustoti ir patikrinti, ar su kroviniu yra viskas tvarkoje. Be to, vežant krovinius automobilio išorėje reikėtų nepamiršti, kad dėl jų padidėja automobilio gabaritai, todėl manevruojama turėtų būti atsargiau.
„Tipiniai su krovinių vežimu susiję eismo įvykiai įvyksta ir dėl to, kad žmonės paprasčiausiai pamiršta, jog ant stogo yra prisitvirtinę porą dviračių ar valtį. Labai dažnai vairuotojai neįvertinę to, kad krovinys automobiliui prideda papildomų centimetrų, važiuoja pro žemesnius įvažiavimus ar vartus, juos kliudo, išlaužia įvairias iškabas. Tokiais atvejais nukenčia ir žmonių vežamas turtas ir pridaroma žalos kitiems asmenims“, – pažymi R. Bieliauskas.
Pasak „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovo, ne tik automobilio išorėje, bet ir viduje netinkamai vežami kroviniai gyventojams pridaro nemalonumų.
„Vasara ne tik atostogų, bet ir remonto darbų, statybų metas, todėl gyventojai kartais įsigudrina savo lengvąjį automobilį paversti kone krovininiu transportu. Tam nepritaikytuose automobiliuose vežamos įvairios lentos, vamzdžiai, plytos ir trinkelės ne tik pavojingai apkrauna automobilį, dažnai trukdo vairuotojui patogiai vairuoti, blogina jo matomumą, bet neretai staigesniame posūkyje ar kelio vingyje pasislenka, nukrenta, įsiremia į langą, jį apibraižo ar netgi išdaužia. Tokiais atvejais tai pat dažnai įlenkiamas automobilio kėbulas, apgadinama jo vidaus apdaila, sėdynių apmušalai“, – dėl neatsargumo gyventojų patiriamus nuostolius vardina R.Bieliauskas.
Saugų krovinių gabenimą, anot draudimo eksperto, turi užtikrinti kiekvienas vairuotojas, todėl dėl nesaugiai vežamų daiktų patirta žala, galiojant civilinės atsakomybės draudimui, draudimo bendrovės atlyginama tik trečiosioms šalims. Neatsargiai krovinius vežusio vairuotojo patirti nuostoliai nėra priskiriami draudžiamiesiems įvykiams, todėl jų metu patirta žala nėra atlyginama net ir apsidraudus Kasko draudimu.
Kelių eismo taisyklėse numatoma, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus pritvirtintas ir uždengtas taip, kad neblogintų matomumo, nepažeistų transporto priemonės stabilumo, netrukdytų jos vairuoti, neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, nekristų, nesivilktų, neterštų kelio ir aplinkos, nekeltų pavojaus žmonėms ir materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.