„Aurum 1006 km lenktynėse“ dalyvavęs vyras jau tuomet sulaukė nemažai dėmesio, važiuodamas su naujais ir daug galingesniais automobiliais V.Opulskis rezultatų lentelėje kilo tik į viršų. Tiesa, prieš važiavimus vairuotojai turėjo spėti, per kiek laiko jie nuvažiuos 200 m atstumą – kuo spėjimas tikslesnis, tuo daugiau taškų gauna vairuotojas. Svarbus faktorius – vairuotojas negauna taškų, jei atvažiuoja greičiau nei spėjo. Čia Vytautas ir surado fortūną – finale važiuodamas prieš „Audi R8“, trasą įveikė per 9,86 sek. – dviem sekundėm lėčiau nei priešininkas, tačiau savo laiką atspėjo kone idealiai, todėl iškovojo prizinę vietą.
Atrado savo hobį
Pašnekovas pasakojo, kad šis „Honda“ modelis yra jo aistra. Pirmą kartą, prieš 15 metų, seną „Citroen“ iškeitęs į tik ką iš Vokietijos atvežtą CRX, vyras suprato, kad tai yra automobilis būtent jam. Kaip pats automobilių entuziastas teigė, tuomet, būdamas 21 metų norėjo palakstyti, tad su šiuo modeliu į vakarinius „dragus“ važiuodavo.
Po kurio laiko savininkas automobilį pradėjo modifikuoti – pakeitė variklį (įdėjo japoniško „Honda Prelude“ H22), sutvarkė kėbulą, sudėjo retas detales. Automobilis atrodė ne tik gražiai, tačiau turėjo ir 210 AG, kurie, kaip pats pašnekovas teigė – visuomet keldavo šypseną. Tiesa, šis modelis V.Opulskio garaže ilgai neužsibuvo – vyras jį pardavė ir emigravo į Didžiąją Britaniją.
Vyras pasakojo, kad Anglijoje gyvenimas klostėsi gerai, tačiau jis vis vien jautė ilgesį, atrodė, kad nuolat kažko trūko. Bandydamas nuginti neigiamas emocijas į šalį, vyras nusipirko kitą CRX ir blogos emocijos kaip mat išgaravo.
Tiesa, įsigytas automobilis buvo pažeistas korozijos, tačiau jo restauravimas entuziastui suteikė daug laimės. Sutvarkęs šį automobilį vyras jį ir vėl pardavė. Sakė, kad tuomet gavo gerą pasiūlymą ir per daug nesvarstydamas jį priėmė.
Po vieno sekė kitas
Vos tik pardavęs vieną – pirko kitą. Taip net keletą kartų. Dabar, sako pašnekovas, net nepamena kiek tų CRX iš viso turėjo, tačiau per ilgus metus šį modelį išnagrinėjo iki kiekvieno varžtelio. Suprato, kokios dalys yra retos, kur jų ieškoti ir kaip surasti geriausią kainą. Tiesa, dalis taip pat siuntėsi iš Japonijos, mat norėjo išlaikyti automobilį autentišką.
„Europoje, net ir menkiausią detalė skirtą Japonijos rinkai, rasti labai sunku, o ir kainos gerokai kandžiojasi“, – sakė pašnekovas.
Vyras pasakojo, kad japonai savo rinkai pasiliko daug smulkmenų, kurių Europos ir Amerikos rinkoms skirtuose automobiliuose nėra. Kalbėdamas apie CRX, V.Opulskis pasakojo, kad Japonijos rinkai skirtuose modeliuose, išskirtinai nei kituose, buvo stiklinis stogas, oro kondicionierius, plastikinės lempos (jos buvo lengvesnės už stiklines), kitokios sėdynes ir salono apdailos detalės bei užsilenkiantys veidrodėliai.
Ir į lenktynes, ir į parodą
Dabartinį savo CRX pašnekovas praeitais metais atsivežė iš Anglijos. Tuomet planavo, kad juo Lietuvoje važinės tik atostogų metu – keturias savaites. Visgi važinėti gimtinės keliais su išpuoselėtu ir savo rankomis surinktu automobiliu jam paliko neišdildomą įspūdį, todėl vyras nusprendė automobilį paliki Lietuvoje ir po atostogų. Mamos namo kieme stovintis automobilis tapo Vytauto vasaros džiaugsmu ir priežastimi dažniau grįžti į Lietuvą.
Prieš tai tik smagiai automobiliu pasivažinėti mėgęs vyras atviravo, kad šiais metais automobilio jėgas išbandė ir parodose. Pirmą kartą Klaipėdoje vykusiame „Memel Motor Fest“ savo automobilį parodęs vyras sulaukė nemažai dėmesio, todėl išgirdęs apie organizuojamą automobilių festivalį, taip pat nusprendė pasirodyti.
Anglijoje automobilių entuziastas taip pat važinėjo su CRX. Automobilis buvo išpuoselėtas ir prižiūrėtas. Pašnekovas sakė, kad automobilio nemodifikavo, tiesiog viską sutvarkė kaip turi būti. Vis tik, nors ir nenoromis, vyras automobilį pardavė, mat planuoja kraustytis – sugrįš gyventi į Lietuvą.
Angliški numeriai – ne problema
Dešiniavairės „Hondos“ registruoti Lietuvoje pašnekovas nė nebandė, sakė girdėjęs, kad tai padaryti yra kone neįmanoma, todėl vargti nė nesiruošė. Šiuo metu automobilis registruotas ir apdraustas Anglijoje. Tiesa, ten, skirtingai nei mūsų šalyje, techninę apžiūrą reikia atlikti kasmet, tačiau šio automobilio draudimas metams kainuoja apie 190 svarų (215 eurų).
Pats automobilis, anot savininko, modifikuotas tik truputį – lengvintas kėbulas ir pakeistos kai kurios variklio detalės, tad šiuo metu automobilis turi 177 AG.
Japonai sąžiningesni
Nemaža lietuvių dalis, nusprendę, kad nori automobilį įsigyti iš Jungtinių Amerikos Valstijų, automobilį siunčiasi it katę maiše, mat dažnai rimtesni gedimai yra nuslepiami. Vis tik pašnekovas teigė, kad Japonijoje viskas kiek kitaip.
Ten žmonės labai paslaugūs ir tolerantiški, o automobiliai atima žadą. Šią šalį tikrai verta aplankyti.
Entuziastas neslėpė, kad apgavystės galimybė vis tiek išlieka, tačiau ji – labai maža. Mat anot jo, šioje šalyje ne tik žmonės sąžiningesni, bet ir taisyklės griežtesnės. Vos tik į aukcioną atvaręs automobilį, pardavėjas privalo transporto priemonės minusus surašyti ant lapo, po to, kiekvieno aukciono metu automobilius apžiūri net trys inspektoriai. Jei apžiūros metu inspektoriai randa neatitikimų – nuslėptų gedimų, iš automobilių pardavėjo gali atimti licenciją. Šį dokumentą, leidžiantį pardavinėti automobilius, gauti labai sunku ir trunka net pusę metų, todėl dauguma pardavėjų nerizikuoja ir visus gedimus nurodo iš karto.
Įspūdingi automobiliai
Vytautas pasakojo, kad pačioje Japonijoje buvo du kartus, tačiau jų automobilių kultūra vis dar stebina.
„Rodos esu automobilių entuziastas, žinau daug modelių, tačiau automobiliai Japonijoje tikrai stebina. Yra labai daug modelių, kurie yra skirti tik Japonijos rinkai ir Europoje mes jų tikrai nepamatysime. Kartu tai yra ir labai reti modeliai. Man labiausiai akį traukia senesni automobiliai, pavyzdžiui, 70-ųjų „Nissan GTR“. Kai lankiausi pirmą kartą, nuo automobilių negalėjau atitraukti akių – per vieną dieną pamačiau septynis „Mazda RX-7“ modelius ir aštuonis GTR, kurių prieš tai gyvenime nebuvau matęs“, – pasakojo japoniško CRX savininkas.
Kalbėti japoniškai šis automobilių entuziastas nemoka, tačiau tikina, kad šios šalies gyventojai labai tolerantiški ir be jokių sunkumų patys siūlo bendrauti per Google vertėją. Pašnekovas teigė, kad jie ir patys angliškai beveik nekalba, todėl kitos išeities tiesiog nėra.
„Ten žmonės labai paslaugūs ir tolerantiški, o automobiliai atima žadą. Šią šalį tikrai verta aplankyti“ – pasakojo V.Opulskis.
