Ant kelio užvedė senelio dovana
Šilalės rajone augęs Nerimantas Jucius į motociklų sportą atsigręžė vos būdamas 10-ties, kai iš senelio dovanų gavo mopedą „Riga“. Lenktynininko kelias prasidėjo ne iškarto, tačiau potraukis motociklams buvo nenuginčijamas:
„Vieną rytą, kai man buvo 10 metų, senelis paskambino ir paprašė atvažiuoti. Pamenu, nuvykome pas jį su tėčiu ir senelis man padovanojo mopedą. Tuo metu jis dar buvo nevažiuojantis, tačiau mano tėtis turi geras rankas. Vien pamatęs mopedą, norėjau sėsti ir važiuoti, – vaikystę prisiminė Nerimantas. – Jau po kelių dienų su tėčiu radom reikalingas detales, užvedėm ir galėjau važiuoti – tą akimirką iki šiol prisimenu. Toliau viskas kartojosi, tik motociklai buvo vis rimtesni, galingesni“.
Sportininkas neslepia, kad buvo silpnumo akimirkų ir noro viską mesti. Juolab, kad pirmosios motokroso varžybos buvo visiškai nenusisekusios – motociklas sugedo. Tačiau to padaryti neleido tėtis ir jo ryžtas. Dabar pats Nerimantas Jucius jau sunkiai įsivaizduoja savo kasdienybę be motociklo.
Įsirengė savo trasą
Pirmą kartą ant motokrosinio motociklo N.Jucius sėdo būdamas 16 metų. Nuo pat tada vairo vaikinas nepaleidžia, o kad netektų toli važiuoti treniruotis, tai ir trasą buvusiame karjere netoli namų, visai prie pat Žadeikių kaimo, įsirengė. Kadangi viską teko daryti savomis rankomis su artimųjų pagalba, tai darbai kiek užsitęsė – po mažą atkarpą trasą įrenginėjo visus 10 metų, vis tobulindamas.
Svajoja apie Dakarą
Ilgai ir sėkmingai varžęsis motokrosiniu motociklu, Nerimantas Jucius ėmė sau kelti didesnius tikslus. Tarp jų – nors išvažiuoti į ypač sudėtingomis sąlygomis vykstančias legendines Dakaro lenktynes. Šiemet sutapo, kad sportininko atstovaujama komanda „Tiesiai iš ūkio“ ieškojo Enduro klasės lenktynininko, o ir pats Nerimantas jau pasijuto pakankamai pasiruošęs sėsti ant šios klasės transporto priemonės.
„Pasiryžus važiuoti su Enduro klasės motociklu, teko pasirūpinti ne tik papildoma technika, bet ir stiprinti savo fizinį pasiruošimą. Net ir pats atsistatymas po varžybų ilgesnis. Bet kai komanda pasiūlė važiuoti Enduro klasėje, man tai buvo paranku ir iškart sutikau“, – atviravo N.Jucius.
Sportininkas džiaugiasi, kad praėjęs sezonas buvo dosnus rėmėjų, todėl buvo galima startuoti su naujutėlaičiu motociklu. Pašnekovas neslepia, kad, vos sėdus ant naujo motociklo, nesklandumų išvengti nepavyko. Dėl nemažo ūgio reikėjo transporto priemonę prisitaikyti, sutvarkyti amortizaciją. Prireikė ir dar geresnio fizinio pasiruošimo, nes dviejų valandų maratoną atlaikyti sunku – pirmieji važiavimai ir pūsles ant rankų pritrynė.
Nerimantas apsisprendė varžytis keturiuose čempionatuose: Lietuvos motokroso, Lietuvos Enduro, Lietuvos Cross Country bei FIM Europe Cross country (dėl karantino įvyko tik vienas etapas – Kalvarijoje). Suskaičiavus taškus paaiškėjo, kad visuose Nerimantui Juciui pavyko iškovoti pirmąsias vietas:
„Tapau Lietuvos motokroso galingiausios MX1 450 klasės čempionu, Lietuvos Enduro E2 klasės čempionu, Lietuvos Cross Country Enduro klasės čempionu. Latvijoje likau 3-ioje vietoje. Nors dalyvavau tik dviejuose etapuose iš penkių, abu nugalėjau (kiti etapai dubliavosi su Lietuvos)“.
Tiesa, šiais metais Nerimantas nebuvo pakviestas į Lietuvos rinktinę, išbandžiusią jėgas pasaulio Nacijų taurės varžybose Italijoje.
„Labai nemaloniai nustebino, kad Lietuvos motociklų sporto federacija nusprendė į šalies rinktinę pasirinkti ne mane, o mano varžovą, nors jis užėmė antrą vietą Lietuvos motokroso čempionato 5-ame etape. Po šio etapo mane dar ir dėl dopingo vartojimo tikrino. Žinoma, atsakymas buvo neigiamas“, – kalbėjo Nerimantas.
Sezonas – nelengvas
Nors daugelis atostogautojų sutiktų, kad praėjusi vasara buvo visai nebloga, lepinusi šiluma, saulės spinduliais, visgi lenktynėse kone kiekvieną savaitgalį praleidęs Nerimantas Jucius džiaugtis neskuba. Pokalbio metu jis pasakojo, kad tvyrant tropiniam karščiui važiuoti ir stabiliai išlaikyti savo pozicijas buvo tikrai rimtas iššūkis. Vasaros pabaigoje prapliupęs lietus visus motociklininkus trasoje privertė murkdytis purvynėse, slidžiuose tramplinuose.
„Visi Cross country važiavimai buvo sunkūs. Iš pat pradžių pavyko išsiveržti į priekį ir sunkiausia buvo stabiliai visuose etapuose išlaikyti geras pozicijas. Tai tik paskutiniame etape jau supratau, kad esu pakankamai priekyje, bet net ir tada vis tiek stengiausi neatsipalaiduoti – pavyko ir jį laimėti, – džiaugsmo neslepia sportininkas. – Buvo tik dvi varžybos, kurių metu buvo labai šlapia – paskutinieji etapai. Iš miško išvažiavom ir nėjo žiūrovams suprasti, kuris išlindo, nes visa varžybų dalyvių apranga bei motociklai buvo po purvo sluoksniu“.
Nerimantas Jucius neturi didelio būrio pagalbininkų. Kartu į varžybas jo palaikyti ir pagelbėti važiuoja tėtis Zigmas Jucius ir sužadėtinė Goda Abrutytė.
Sportininkas prisimena, kad motokroso varžybose yra tekę ir variklį ardyti, ir kitokius gedimus taisyti – viską sugeba pasidaryti pats.
– Neketinu sustoti ties šiais laimėjimais. Kol dar yra jėgų, noriu pasiruošti Dakaro lenktynėms. Jau pradėjau treniruotis važiuoti su kelio knyga. Planuoju parduoti savo motokrosinį motociklą ir koncentruotis į važiavimą Enduro klasėje. Kito sezono planuose – daug ralių, tai motokrosui tiesiog nebus laiko, – planais pasidalino Nerimantas Jucius, jau pradėjęs ir jaunąją kartą treniruoti bei džiaugdamasis, kad praėjo tie laikai, kai jaunimas svajojo tik apie krepšinio kamuolį.
